Tiesa, augintojai neslepia apmaudo, kad nepaisant palankių klimatinių cukrinių runkelių auginimo sąlygų, perdirbėjo politika, nepagarba ūkininkui ir ilgalaikės strategijos neturėjimas vis tik mūsų šalyje nėra palankūs.
Svarbiau ne kiekybė, o kokybė
„Žvelgiant nuo pačios sėjos, buvo labai didelių ekstremumų tiek vandens, tiek sausros atžvilgiu. Tačiau reziumė – šiemet runkelių metai: temperatūros buvo, vandens buvo, – „Rinkos aikštei“ sakė Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mindaugas Garuckas. – Derlių galima bus aptarinėti, kai Kėdainių cukraus fabrikas pabaigs sezoną. Tuomet šiųmetį derlingumą bus galima palyginti su pernai, užpernai ar pastaraisiais penkeriais metais.“
Taip pat M.Garuckas atkreipė dėmesį, jog auginant runkelius reikia ne tonų kiekio, o cukringumo: „Gal aš kasiau penkiomis tonomis mažiau, bet mano užaugintų runkelių cukringumas buvo 21 proc., o gal kasiau dešimčia tonų daugiau, bet cukringumas buvo 15 ar 16 proc.
Šiais metais bazinė cukraus riba runkeliuose yra 17 proc., kitais metais bus 16 proc. Nuo to priklauso ūkininko gaunami priedai. Taigi, pagrindinis klausimas – ar ūkininkas pasiekia pagrindinę bazę. O džiaugtis vien tonažu nėra prasminga. Reikėtų žiūrėti, kiek ūkininkas, augindamas runkelius, sugeba uždirbti iš hektaro“.
Tuo metu „Nordic sugar“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris buvo kiek konkretesnis.
„Derlius šiais metais ženkliai geresnis nei praeitais. Tačiau fabriko našumas ir runkelių kiekis, kuris buvo pasėtas, atitinka tai, kad jų supirkimą baigsime dar iki Kalėdų. Runkelių kokybė labai gera, nes cukringumas siekia 18,6, kai kurių augintojų beveik ir 19 proc.
Ir vien dėl aukšto cukringumo jų kaina yra 25 proc. didesnė, – derliumi džiaugėsi S.Mozeris. – Vis tik sakyti, kad metai buvo labai palankūs negalėtume. Taip, jie buvo ženkliai geresni nei praėję metai. Bet jeigu kalbėtume apie 5 metų vidurkį, tai jis tik truputį geresnis nei penkerių metų vidurkis. Taip yra vien dėl to, kad pavasario pradžioje po sėjos buvo gana šaltos naktys. Tačiau kita metų dalis buvo gana nebloga ir kritulių bei saulės užteko.“
Prasidėjus šalčiams, buvo daug nerimo
Anot kooperatyvo valdybos pirmininko, ūkininkai kasmet susiduria su nemenkais iššūkiais, kai užeina šalčiai ir runkelius reikia saugoti lauke, nes fabrikas tiesiog nepajėgia visų jų greitai perdirbti. Ne išimtis ir šie metai.
„Kuo ilgiau nukastus runkelius laikai lauke, tuo labiau krenta jų kokybė, – pažymėjo M.Garuckas. – Kalbant apie nukasimo subtilybes, galima pasakyti, kad runkelių nukasimas labai priklauso nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, prasidėjus šalčiams ir sniegui, visi gyveno dideliame strese.
Tiems, kurie turi savo kombainus, kiek paprasčiau – gali patys reguliuotis, kada juos kasti. O nukasimo paslaugas teikiančios įmonės, užėjus šalčiams, dirbo paromis, kone nakvodavo laukuose, žiūrėdavo, kiek tų hektarų dar liko nukasti ir kad runkeliai neužšaltų. Tačiau paspaudus 5 laipsnių šaltukui, dalis runkelių taip ir liko laukuose. Jei bus atšilimas, technika ir vėl važiuos į laukus rauti likusių runkelių.“
Tiesa, runkelių nuėmimo sąlygos, kaip pastebėjo pašnekovas, šiais metais buvo idealios: „Nebuvo šalta, šlapia ir kurie tvarkingai susiplanavo, susidėjo gražiai į krūvas, ramiai laukia savo pristatymo į fabriką eilės. Ūkininkams yra sudarytas griežtas grafikas, pagal kurį cukriniai runkeliai vežami į fabriką.
Dar laukia žiema, pristatymas, logistiniai klausimai. Pernai buvo plikledis, sniegas, reikėjo papildomų resursų, barstyti kelią, kad būtų galima privažiuoti iki krūvos, ją atsidengti, tai šiemet kol kas dar to nereikia, o tai yra papildomi finansai, mažiau darbo, kartu ir smagesnė nuotaika.“
Vis tik S.Mozeris su mintimi, kad per maži fabriko pajėgumai neleidžia ūkininkams vos nukastų runkelių pristatyti tiesiai į jį, nesutinka.
„Jeigu kalbėtume apie fabrikus Europoje, kad ir Suomijoje ar pietų Švedijoje, kur yra šaltesnis klimatas, į fabriką atvažiuoja tik tiek runkelių, kiek yra perdirbama. O pats sezonas, pavyzdžiui, Švedijoje trunka ir iki vasario mėnesio, kai mūsų ilgiausias sezonas yra buvęs iki sausio vidurio, t.y. apie 120 dienų.
Ir, žvelgiant į Europos vidurkį, tai yra optimalus fabriko našumo panaudojimas, – atkreipė dėmesį žemės ūkio direktorius. – Priešingu atveju technikos atsiperkamumas būtų žymiai mažesnis. Todėl mūsų fabriko našumas pagal gaminamus kiekius yra ženkliai didesnis nei ES vidurkis. Aišku, iš augintojų pusės natūralus noras vos ne iš laukų tiesiai vežti runkelius į fabriką, bet pats procesas veiksmingiausias ir ekonomiškai naudingiausias ir yra tos 120 dienų.“
Supirkimo kaina priklauso nuo daugelio dedamųjų
Kalbėdamas apie cukrinių runkelių supirkimo kainas, M.Garuckas optimizmu netryško.
„Esu jau apie tai kalbėjęs anksčiau, jog, ūkininkai, suprasdami, kas darosi pasaulyje, priėmė sprendimą nedaryti aštrių posūkių, nes kainos šiemet, lyginant su alternatyviomis kultūromis, kurias buvo galima sėti, nėra konkurencingos. Fabrikas žadėjo ir papildomus finansinius priedus, jie lyg ir turėtų būti, bet tai paaiškės, kai jau bus atliekami mokėjimai.
Trumpai tariant, jei anksčiau cukriniai runkeliai būdavo kultūra – karalius, tai šiemet taip nėra“, – sakė cukrinių runkelių augintojų atstovas.
Jis taip pat pabrėžė tikslios runkelių kainos pasakyti negalintis, nes ši susidedanti iš daugelio dedamųjų: kada buvo pasirašyta sutartis, koks runkelių cukringumo procentas, kada buvo pristatyti ir pan. – visiems ūkininkams vienos kainos nebūna.
S.Mozeris taip pat sutiko su M.Garucko mintimi, kad supirkimo kainos yra labai individualios dėl jau minėtų priežasčių. Tačiau jis dar kartą pažymėjo, kad dėl didelio runkelių cukringumo šiais metais augintojai gauna 25 proc. viršpelnį.
Nesutaria dėl kainų dydžio
M.Garuckas apibendrindamas teigė, kad šiemet tai nėra pačios rentabiliausios finansinės išraiškos kultūra: „Tiesiog didelė dalis ūkių pasirinko jiems sunkesnį ir mažiau pelningą variantą, kad fabrikui sunkiu metu surinktų reikiamą žaliavos kiekį ir kad šis galėtų be trikdžių dirbti“.
Pasidomėjus, ar apskritai Lietuvoje palankios sąlygos auginti cukrinius runkelius, jų augintojų atstovas mato dviprasmišką situaciją.
„Šiuo metu klimatinės sąlygos palankios. Tačiau perdirbėjo politika, nepagarba ūkininkui ir ilgalaikės strategijos neturėjimas nėra palankus. Yra ūkių, kurie cukrinius runkelius augina ne vienus ir ne dvejus metus, o dešimtmečius. Fabrikas to nevertina ir to nemato, – apgailestavo pašnekovas. – Mes puikiai suprantame, kad šiemet yra sudėtinga situacija ir ūkininkai, vietoj to, kad sėtų ir pinigus uždirbtų iš pupų, kurios šiais metais ypatingai pelninga kultūra, sėjo cukrinius runkelius, kad fabrikas išgyventų.“
Tačiau S.Mozeris su kooperatyvo valdybos pirmininko išsakytomis pastabomis nesutiko. Pasak jo, kainos šiuo metu labai geros, puikiai konkuruoja su kitomis kultūromis, o dėl jų kilimo, taip pat auga ir runkelių augintojų kiekis.
„Aišku, yra tam tikra inercija, kai kuriems augintojams to galbūt dar trūksta, bet, kaip ir minėjau, grįžta daug senų augintojų, ateina ir naujų iš pietų, šiaurės Lietuvos, Latvijos, – „Rinkos aikštei“ sakė pašnekovas. – Kėdainių regionas visada buvo ir yra dominuojantis tarp cukrinių runkelių augintojų. Mes tuo džiaugiamės, tačiau yra ir tokių, kurie dėl sėjomainos daro pertraukas ir ketina sugrįžti kitais metais.“
Cukraus kainos stipriai kilti nebeturėtų
Paklaustas, ar dėl visiems gerai žinomų priežasčių reikia laukti dar didesnio cukraus pabrangimo, S.Mozeris ramino: „Cukrus jau yra ženkliai pabrangęs, o tai mums leidžia ir už runkelius mokėti daug aukštesnėmis kainomis.
Kitam sezonui, galima sakyti, runkelių kainos kone padvigubėjo lyginant su šio sezono kainomis. Dėl to atsirado naujų augintojų ir senieji sugrįžta. Todėl dar didesnio cukraus pabrangimo, nei yra dabar, galima labai nesitikėti, nes jis yra dabar jau yra gerokai pabrangęs ir mes nematome perspektyvų, kad jos galėtų žemėti“.
Kita vertus, anot jo, pastaruosius kelerius metus cukraus kainos dėl intensyvinamos jo gamybos tiek Europoje, tiek pasaulyje savikaina buvo ženkliai sumažėjusi.
„Buvo laikas, kai kilogramas cukraus kainavo mažiau nei kilogramas druskos. Reikia suprasti, kad jo gavimo kelias nėra bekaštis – reikalingi didžiuliai kaštai: ir energetikos labai daug sunaudoja, ir kitų medžiagų. Dabartinė cukraus kaina mūsų, gamybininkų, supratimu, daugiau mažiau atitinkanti tą ilgalaikę kainą, kuri ir turėtų būti“, – svarstė S.Mozeris.
