Seimo nariai sako, kad šiuo klausimu būtina stiprinti politinį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei svarsto inicijuoti diskusijas tarp valstybių parlamentų.
Penktadienį Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariai uždarame posėdyje aiškinosi, kaip už sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros tinklais atsakingoms institucijoms sekasi įgyvendinti būtinus projektus, vykdyti paankstintos sinchronizacijos planą.
Susitikime situaciją parlamentarams pristatė energetikos ministras Dainius Kreivys ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Pasak ERK pirmininkės ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, tiek valdantieji, tiek opozicija sinchronizacijos eigą Lietuvoje vertina gerai.
„Padaryta labai daug (...) tikrai ir iš pozicijos, ir iš opozicijos D. Kreiviui ir „Litgrid“ vadovui skamba geri, pagiriamieji žodžiai. Dėl to yra malonu“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji sakė, kad Lietuva pasiruošimo darbus vykdo tinkama sparta, tačiau nuo jos atsilieka Latvija ir Estija.
„Sinchronizacijos dalykai yra susiję ir su Latvija, ir su Estija, su bendru veikimu. Tad svarbu, kad ir mūsų kaimynai taip pat principingai sparčiai judėtų į priekį, kaip tą darome mes“, – teigė parlamentarė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Arvydas Nekrošius savo ruožtu teigė, komiteto posėdyje išgirdęs patikinimus, kad sinchronizacija eina „savo eiga“, be nesklandumų. Vis tik, jo teigimu, ji šiek tiek vėluoja.
„Vienintelis nuogąstavimas yra dėl vėlavimo – kad praktiškai 1–1,5 metais procesas pernelyg ilgai užtruko. Norėjosi, kad būtų spartesnis“, – Eltai sakė ERK pirmininkės pavaduotojas.
Nesutariama su Latvija ir Estija
D. Kreivys jau anksčiau yra minėjęs, kad Lietuvos iniciatyvai paankstinti sinchronizaciją nepritaria Baltijos šalių elektros tinklų operatoriai, nors tam techninių priežasčių jis teigė nematąs.
Anot jo, su Latvija ir Estija sutariama politiniu lygiu, tačiau vis dar neaiški šalių tinklo operatorių pozicija, esą jie „neduoda teigiamo atsakymo dėl spartesnės sinchronizacijos“.
Tą išgirdę teigė ir parlamentarai.
„Mes grafiko laikomės, net lenkiame. Čia didesnis klausimas dėl latvių ir estų veiklos, kaip jie suspėja, kaip jie tą procesą suvaldo“, – Eltai komentavo Seimo darbo frakcijos atstovas ERK Andrius Mazuronis.
A. Nekrošiaus teigimu, Latvijos ir Estijos energetikos politikoje yra „daug karštų vietų“.
„Žinant apskritai tiek Latvijos, tiek Estijos vidaus politikos tam tikrus niuansus – energetine ir politine prasme – yra tikrai daug karštų vietų. Tie užgaišimai yra iš dalies ir dėl to, kad, pavyzdžiui, Latvija turi tam tikrų interesų, jie netgi apskritai pačioje pradžioje nerodė noro tame dalyvauti“, – svarstė politikas.
„Kaip kažkada Saulius Skvernelis sakė, ne visai jie mums geri broliai“, – prisiminė Seimo narys.
Pritaria, kad politiniai pokalbiai turėtų būti aktyvesni
Kalbinti parlamentarai sutiko, jog norint įtikinti Latviją ir Estiją paankstinti sinchronizaciją, į šiais derybas turėtų įsitraukti ir Seimas. Jų teigimu, Lietuvos parlamentarai galėtų paraginti likusių Baltijos šalių kolegas labiau spausti savo tinklo operatorius.
Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kol kas jose dalyvauja tik šalių vyriausybės ir ministerijos.
„Parlamente savo ruožtu irgi pastiprinsime šį dėmenį, nepaisant to, kad irgi apie tai įvairiuose susitikimuose kalbama. Po šios dienos informacijos norime pastiprinti, paintensyvinti dialogą“, – teigė konservatorė.
A. Nekrošius svarstė, kad Baltijos šalių parlamentai galėtų bendradarbiauti panašiai, kaip kartu dirba Lenkijos ir Lietuvos seimai.
„Labai puikus formatas – kai parlamentai, jų komitetai tarpusavyje bendrauja, dažnai vieši vieni pas kitus, sprendžia įvairius klausimus. Manau, kad tie formatai galėtų egzistuoti ir tarp Baltijos šalių“, – teigė LVŽS narys.
„Suprantu, kad ministrai yra svarbūs, reikšmingesni, yra vykdančiosios valdžios atstovai, bet sprendimus priima parlamentai. To bendradarbiavimo tikrai pasigendu ir jis galėtų būti aktyvesnis“, – pabrėžė A. Nekrošius, pridūręs, kad tą po Naujųjų galėtų apsvarstyti ir ERK.
A. Mazuronis pažymėjo, kad aktyvesnio Seimo įsitraukimo paprašė ir D. Kreivys.
„Privalome tą daryti, ministro vienas iš prašymų ir buvo, kad tą darytume parlamentiniame lygmenyje, parlamentine diplomatija įtikintumėme kolegas, kad jie savo šalių viduje darytų spaudimą atitinkamoms ministerijoms ir tinklo operatoriams“, – kalbėjo politikas.
Komitetas pritarė, kad sinchronizacija turėtų įvykti 2024 I ketv.
ERK po penktadienį vykusios parlamentinės kontrolės pritarė tikslui paankstinti prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų datą iki 2024 m. pirmojo ketvirčio bei sudaryti teisines sąlygas naudoti energijos kaupimo sistemas balansavimo paslaugoms teikti.
Kaip skelbiama Seimo Spaudos biuro pranešime, ERK ir projekto vykdytojai sutarė kartu dirbti ieškant sutarimo su latvių ir estų kolegomis, kad projektas būtų įgyvendintas pagal planuojamus terminus.
„Šiam tikslui pasiekti yra reikalingas bendras sutarimas su Latvija, Estija ir Lenkija dėl ankstesnių terminų bei prioritetinių veiklų. Taip pat teisės aktų, įskaitant Sinchronizacijos įstatymą bei Sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą, pakeitimai. Būtina ir Europos Sąjungos institucijų bei perdavimo sistemų operatorių parama“, – rašoma pranešime.
Baltijos šalys, kartu su Baltarusija ir Rusija priklauso vadinamajam BRELL žiedui (IPS/UPS sistemai), kuri valdoma iš Maskvos. Kol kas, Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios, kad sinchronizaciją su Europos elektros tinklais bei nuo BRELL atsijungs 2025 m.
„Litgrid“ šią savaitę paskelbė, kad balandžio 22 d., Lietuva atliks pirmąjį visos šalies izoliuoto darbo atsijungus nuo BRELL bandymą. D. Kreivys bei premjerė Ingrida Šimonytė yra sakę, kad po šio bandymo turėtų būti tiksliai paskelbta, kada Lietuva atsijungs nuo rusiškosios elektros sistemos.
Prieš sinchronizaciją visos Baltijos šalys dar turės atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuva, Latvija ir Estija sudarys vieną „salą“.
