Šios tendencijos pasaulio mastu nėra išimtis – Jungtinių Tautų duomenimis, du trečdaliai pasaulio gyventojų gyvena valstybėse, kuriose gimstamumo rodikliai yra žemesni negu kartų atsinaujinimo riba, 58 valstybėse (įskaitant Lietuvą) vidutinis gyventojų amžius sudaro daugiau, nei 40 metų, numatoma, jog 2032 m. tokių valstybių bus jau 92.
Daugeliu atžvilgių esame linkę galvoti apie ateitį kaip neapibrėžtą. Tačiau, skirtingai nei daugelis technologinių, politinių ir ekonominių pokyčių, demografinės tendencijos yra labai nuspėjamos. Mūsų gyventojų amžėjimas yra neišvengiamas – ir tai turės didelį poveikį pasauliniam darbo jėgos fondui, rinkoms ir darbo ateičiai.
1. Amžėjanti darbo jėga
Lietuvoje kasmet į darbo rinką patenka mažiau naujų darbuotojų – jei 2012 m. 15–64 metų gyventojai sudarė 67,1 proc. populiacijos, 2022 m. šis skaičius sudarė jau 65,1 proc. Su tokia pat problema susiduriančiose pasaulio valstybėse įmonės vis dažniau prašo vyresnio amžiaus darbuotojų dirbti ilgiau bei prisitaiko prie pasikeitusios darbo rinkos realybės.
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog darbuotojų komandos, sudarytos iš skirtingo amžiaus darbuotojų, pasižymi geresniais rezultatais – Vokietijoje atlikus valstybės institucijų bei finansinių konsultacijų įmonių veiklos rezultatus, buvo nustatyta, jog komandos, sudarytos iš panašaus amžiaus darbuotojų sudėtingas, nestandartines užduotis atliko daug prasčiau, nei komandos, sudarytos iš mišraus amžiaus darbuotojų. To paties tyrimo metu ištyrus automobilių gamybos linijų veiklos rezultatus, rezultatai buvo panašūs – tinkamai ergonomiškai pritaikius darbo vietas vyresnio amžiaus žmonėms (sumažinus jiems tenkantį fizinį krūvį), mišraus amžiaus (ir iš abiejų lyčių atstovų) sudarytos komandos dirbo efektyviau, nei amžiaus atžvilgiu homogeniškos komandos. Taip pat konstatuota, jog šių rezultatų pasiekimui svarbi pozityvi komandos aplinka ir teigiamas požiūris į vyresnio amžiaus asmenis – priešingu atveju mišraus amžiaus komandos susiskaldo, pasireiškia vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija.
Lietuvoje jau pradedama spręsti darbo jėgos amžėjimo problemą, vyresni asmenys vis dažniau sieki išlikti aktyviais darbo rinkos dalyviais – Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 m. į aktyvios darbo rinkos politikos priemones (dalyvavimą įvairiose mokymo programose) įsitraukusių 50 m. ir vyresnių darbo ieškančių asmenų skaičius didėjo daugiau nei du kartus: nuo 5 tūkst. 2021 m. iki 12 tūkst. šiais metais. Tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai pastebi, jog dažnas darbdavys vis dar nenoriai priima vyresnio amžiaus darbuotojus, o darbo vietos, kuriose dirbamas fizinis darbas, nėra pritaikomos vyresnio amžiaus darbuotojų pajėgumams.
2. Amžėjanti visuomenė
Jungtinės Tautos teigia, jog amžėjančioje visuomenėje vienas iš tikslų yra toliau stiprinti vyresnio amžiaus žmonių socialinį, ekonominį, politinį ir kultūrinį dalyvavimą. Todėl vyresnio amžiaus žmonės turėtų būti pripažinti reikšminga vartotojų grupe, turinčia bendrų ir specifinių poreikių, interesų ir pageidavimų. Vyriausybės, paslaugų teikėjai ir pilietinė visuomenė turėtų atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į gaminių dizainą ir paslaugų teikimą.
Kodėl tai svarbu? Visuomenė retai kelia klausimus apie asmenines ir bendras nuostatas senatvės atžvilgiu, tačiau pozityvus vyresnio amžiaus žmonių įvaizdis pats savaime turi didelę svarbą: tai, kaip visuomenė mato vyresnio amžiaus žmones, paveikia tai, kaip elgiasi kiekvienas žmogus, sulaukęs vyresnio amžiaus – visuomenėje, kurioje vyresnio amžiaus žmonės priimami pozityviai, suteikiant jiems plačias galimybes, kiekvienas senstantis žmogus yra motyvuojamas ir jaučia norą būti aktyvus darbe, bendruomenėje, viešojoje erdvėje, tuo tarpu vyraujant neigiamam požiūriui į senatvę, amžėjantys žmonės praranda pasitikėjimą savo jėgomis ir motyvaciją: pavyzdžiui, Lietuvoje 56,3 proc. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių vyresnių, nei 50 m. žmonių nurodo, jog stokoja socialinių įgūdžių ir/ar motyvacijos dirbti.
Kol kas Lietuvoje vis dar vyrauja „jaunystės kultas“ – žiniasklaidos turinys, prekės ir paslaugos, reklamos, poilsio ir pramogų pasiūlymai yra daugiausiai nukreipti į jauno-vidutinio amžiaus žmones. Vyresnio amžiaus žmonės retai rodomi kaip veiklūs, gabūs ir aktyvūs.
Šiuo metu vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje sudaro 56 metus, moterų – 59 metus, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija planuoja, kad iki 2030-tųjų abiejų lyčių sveiko gyvenimo trukmė padidės apytiksliai 6 metais. Tad, neišvengiamai didėjant tiek vidutiniam visuomenės amžiui, tiek sveiko gyvenimo trukmei, tiek verslas, tiek visuomenė turėtų daugiau pozityvaus dėmesio skirti vyresnio amžiaus žmonėms, nes būtent šios grupės atstovai taps vis svarbesne – ir pajėgesne – visuomenės dalimi.
3. Išėjimo į pensiją normų keitimasis
Dėl demografinių pokyčių ir visuomenės amžėjimo Lietuvoje pensijos laikotarpiu bus vis sunkiau pajamų dydį išlaikyti bent kiek labiau artimą gauto darbo užmokesčio dydžiui. Tai turės vis didesnę įtaką žmonių sprendimui pasirinkti dirbti toliau sulaukus pensinio amžiaus.
Kalbant apie išėjimo į pensiją normas, pasaulyje išskirtiniu pavyzdžiu laikoma Japonija. Pavyzdžiui, vien pagal amžių Japonija yra seniausia šalis pasaulyje, kurioje 31 proc. jos gyventojų yra 65 metų ar vyresni – Lietuvoje šis skaičius sudaro 20 proc. Darbo kultūros ir daugybės taisyklių bei politikos priemonių derinys nulemia, kad vidutinis faktinio išėjimo į pensiją amžius Lietuvoje yra 7 metais mažesnis, nei Japonijoje: 2018 m. Lietuvoje vidutinis faktinio išėjimo į pensiją amžius buvo 63 metai, palyginti su 70 metų Japonijoje. Be to, 2018 m. Japonijoje 47 proc. 65–69 metų gyventojų dirbo, palyginus su 20 proc. Lietuvoje.
Lietuvoje iki 2026 m. senatvės pensijos amžius pasieks 65 metus. Todėl tikėtina, jog ateinančiais dešimtmečiais darbdaviams, valstybinėms institucijoms ir piliečiams bus labai svarbu sukurti priemones, kurios padėtų vyresnio amžiaus darbuotojams bei tiems, kurie nusprendžia atidėti išėjimą į pensiją.
Pavyzdžiui, daugelis vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie dar nėra pasiruošę išeiti į pensiją, pradėjo rodyti vis didesnį susidomėjimą pusiau išėjus į pensiją. Neseniai JAV atliktoje dirbančių 58 m. ir vyresnių žmonių apklausoje didžioji dauguma teigė, kad norėtų į pensiją išeiti tik iš dalies: 79 proc. išreiškė susidomėjimą lanksčiu darbo grafiku, 66 proc. – norą pereiti į konsultanto pareigas ir 59 proc. – dirbti sutrumpintomis valandomis. Tačiau tik vienas iš penkių teigė, kad jų darbdavys pasiūlė bet kurią iš šių dalinio išėjimo į pensiją galimybių, o tai rodo didelę galimybę darbdaviams išsiskirti konkuruojant dėl talentų, siūlant netradicinius karjeros kelius.
Tuo tarpu įvairių apklausų duomenimis Lietuvoje vidutiniškai vos 3–5 iš 10 gyventojų Lietuvoje yra apsisprendę toliau dirbti net ir būdami pensinio amžiaus. Prie tokio žemo rodiklio prisideda tiek tai, kad dauguma darbdavių siūlo ribotas galimybes vyresnio amžiaus žmonėms dirbti lankstesniu grafiku ar mažiau darbo valandų, tiek dažnai pasireiškianti vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija.
Šiandienos verslo lyderiai ir politikos formuotojai susiduria su daugybe netikrumo šaltinių, bet kalbant apie demografinius rodiklius, ateitis yra aiški. Mūsų pasaulinio gyventojų senėjimo realybė dabar yra akivaizdi, nes kai gimstamumo rodikliai nukrenta žemiau, negu kartų atsinaujinimo riba (vidutiniškai du vaikai vienai moteriai), jie paprastai tokie ir lieka.
Šis aiškumas suteikia galimybę numatyti ir planuoti ateitį taip, kaip neįmanoma daugelyje kitų sričių, kuriose pokyčius gali būti sunkiau numatyti. Visuomenės senėjimas kelia daug baimių, o deterministinė, pesimistinė retorika vis labiau plinta, tačiau šios tendencijos poveikis mūsų verslui ir vyriausybėms priklausys nuo to, kaip šiandien ruošiamės. Norėdami prisitaikyti prie mūsų senstančios visuomenės, verslo lyderiai ir politikos formuotojai turi pripažinti šias realijas, suprasti, kurie veiksniai yra tikri ir kuriuos galima paveikti, ir aktyviai investuoti į ateities kūrimą, o visuomenė – pakeisti požiūrį į patį amžėjimo procesą, skatinti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į aktyvų gyvenimą.
Straipsnis parengtas vykdant Europos Sąjungos projektą „Aktyvaus senėjimo priemonių vykdymas labdaros ir paramos fonde Vilties centras“.
