Merginos, į kurias vyrai nedrįsta šnairuoti – dirba tai, kas sukelia pagarbą

Jų darbdaviai įsitikinę, kad inžinerinėse įmonėse galima įgyti išskirtinių gebėjimų ir užsidirbti gerą algą. O įgyta profesija yra pats geriausias diplomas, kurį turintys žmonės rinkoje ypač laukiami.

„Inžinerija yra jėga“, – taip apie profesiją kalba ne vaikinai, bet inžinerines specialybes pasirinkusios merginos. Jas įdarbinę įmonių vadovai neabejoja: jeigu jaunų žmonių, besirenkančių profesiją, prie sienos neremtų mokytojai bei tėvai, vietoj socialinių mokslų link inžinerijos patrauktų daug jaunimo.

Panevėžyje, „Harju Elekter“ dirbanti 30-metė Ieva Malinauskaitė buvo profesionali kosmetologė. Vilniuje ji įgijo šį išsilavinimą, bet jau atlikdama praktiką suprato, kad psichologiškai labai sunku per dieną priimti daugybę skirtingų klientų.

Grįžusi iš sostinės namo, į Panevėžį, ji penkerius metus darbavosi laidų gamybos įmonėje, o tada bendrovei „Harju Elekter“ pateikė darbo prašymą. „Maniau, kad nusimanau apie elektrą – kad turiu patirties ir galiu keisti darbą, bet manoji patirtis jame netiko“, – užsiminė Ieva.

„Harju Elekter“ – inžinerinė įmonė, kurioje pagal individualius užsakymus gaminamos elektrotechninės sistemos bei įrenginiai laivų bei kitų sričių pramonei. Šios sistemos naudojamos, kai modernūs laivai uostų akvatorijose manevruoja įjungę elektrinius variklius, – tai daroma saugant uostus nuo triukšmo ir taršos.

Tad išskirtines elektrotechnines sistemas gaminančioje įmonėje Ieva pirmiausia pradėjo dirbti kokybės skyriaus asistente, tačiau netrukus ją ėmė dominti ir pačių gaminių kokybės tikrinimo procesas. Pradėjusi klausinėti, kaip tai daroma, kokie prietaisai naudojami, mergina paprašė meistrų ir ją to pamokyti.

Tuo pat metu ji įmonėje pastebėjo ir skelbimą apie galimybę Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre įsigyti elektriko profesiją pagal pameistrystės programą. Ir I.Malinauskaitė užsirašė į mokslus. Tad šiuo metu ji dirba ir pameistre, ir mokosi Visagine, kur įgytas teorines žinias gali pritaikyti įmonėje. Tokiu būdu Ieva nuolat tobulėja.

O kaip pameistrystės naudą regi Ievos darbdavys? Pasak „Harju Elekter“ direktoriaus Tomo Prūso, bendrovei, kaip ir bet kuriai kitai vertę kuriančiai įmonei, reikia žmonių, turinčių tam tikrų kompetencijų, – patirties, įgūdžių, žinių, o visa tai įgyti įmanoma dirbant ir mokantis.

„Neretai pas mus žmonės pradeda dirbti neturėdami kvalifikacijos, bet jie turi didelę motyvaciją mokytis. Tai jie daro įvairiuose gamybos etapuose atlikdami tam tikras užduotis.

Šis procesas nėra trumpas – praeina geras pusmetis, kol žmogus pakyla kategorijos laipteliu aukštyn“, – sakė T.Prūsas.

„Harju Elektrik“ įmonėje yra šešios kategorijos, kurių kiekviena turi aprašą, numatantį, kokias užduotis besimokantis darbuotojas turi atlikti be meistro priežiūros ir nepadaryti klaidų.

Tuomet, kai jis savarankiškai tai geba padaryti, gauna numatytą kategoriją ir mokosi toliau – siekia aukštesnės kategorijos.

„Motyvacija yra didelė – pirmosios ir šeštosios kategorijos darbuotojo atlyginimo dydis skiriasi daugiau nei dvigubai. Taigi per metus įveikus dvi kategorijas alga padidėja trečdaliu. Todėl ir sakau: „Žmogau, viskas juk tavo rankose – mokykis, dirbk ir užsidirbk“, – apie motyvaciją kalbėjo Tomas.

Kasmet maždaug po dešimt žmonių įmonėje įveikia dviejų kategorijų kvalifikaciją. „Tokie žmonės įmonėje kuria vis didesnę vertę ir yra verti didesnio atlygio. Tai yra geriausias būdas jiems pasakyti „ačiū“, – patikino T.Prūsas.

Pameistrystė yra geras būdas bet kokio amžiaus žmogui, norinčiam mokytis, įgyti ir daugiau kompetencijų.

„Tuomet, kai mūsų įmonėje dirbantis žmogus pasiekia pirmąją arba antrąją kategoriją ir nutaria, kad jam vertėtų elektriko profesiją įgyti ir pagal formaliojo mokymo programą, suteikiame jam tokią galimybę.

Maždaug prieš ketverius metus pradėjome bendradarbiauti su Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru. Būtent ši įstaiga turi pakankamai ugdymo kompetencijų – gerų dėstytojų, gerą vadovybę, ir sugeba per sutartą laiką išmokyti profesijos tuos žmones, kurie nori mokytis“, – kalbėjo T.Prūsas.

Įmonėje yra sudaromos maždaug 10–15 darbuotojų grupės, ir pagal trišalę sutartį su Visagino mokymo centru, darbo metu jie išvyksta mokytis. Ten jie kelia kvailifikciją ir, baigę mokslus, tampa diplomuotais elektrikais.

„Tad pameistrystė daliai žmonių padeda atsakyti į klausimą, kokių jis turi gebėjimų. Įmonės viduje nustatyti kategorijų reikalavimai padeda atlikti užduotis, bet elektrotechnika – platesnė sąvoka, ir Visagino profesinė mokykla padeda praplėsti akiratį. Tokiu būdu įmonė darbo laiką investuoja į didesnę savo darbuotojų kompetenciją,“ – aiškino „Harju Elektrik“ vadovas.

Jis patikino – pameistriai, kurie noriai mokosi, jie ir pasilieka dirbti įmonėje dirbti. Stipri vidinė motyvacija – tai vienas iš asmenybės bruožų, liudijantis, kad žmogus atėjo dirbti į tą sritį, kuri jam priimtiniausia.

Todėl, pasak Tomo, mūsų valstybė daug laimėtų, jei investuotų į inžinerinio profilio specialistų auginimą. Tam yra ypač patraukli pameistrystė, nes žmonės, kurie pasirenka šį mokymosi būdą geriausiose įmonėse, per 3–4 metus tampa kompetentingais specialistais.

23-ejų metų Monika Lastovskytė – rankininkė, studijuodama Vilniuje ji žaidė ir profesionalų lygoje.

Pastaruoju metu ji padarė tai, ko troško širdis – persikėlė gyventi į močiutės sodybą Molėtuose ir įsidarbino įmonėje „Hoda“. Tad dabar Monika yra liejimo mašinų derintoja, pameistrė.

Monika yra pasakojusi, kad mokykloje labai gerai mokėjo matematiką, tai nulėmė ir pasirinktas studijas. Vilniaus Gedimino technikos universitete ji baigė gamybos inžinerijos bakalauro studijų pakopą, o magistrantūroje mokėsi pramonės inžinerijos ir inovacijų vadybos.

Ši gabi, sportiška mergina, atlikusi praktiką, pasiliko ir toliau dirbti „Hoda“ įmonėje, o netrukus sulaukė pasiūlymo padirbėti pagal pameistrystės programą tam, kad įgytų daugiau patirties.

„Gamyboje nereikia mokytis iš knygų – viską parodo meistras. Turėjau universitete įgytų žinių, bet jos daigiau siejosi su metalo pramone, o čia – kita specifika, tai plastiko gaminiai“, – užsiminė Monika.

Šiuo metu ji atlieka ir meistro paskirtas užduotis – Susipažįsta su plastiko liejimo įrenginių veikimo principais, ieško spendimų, kaip remontuoti sugedusias liejimo formas. Maždaug 30 proc. darbo laiko Monika skiria ir teorijos mokslams Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre.

Pasak „Hoda“ direktoriaus Raimundo Gražio, šioje įmonėje yra gausybė įvairių plastiko liejimo staklių, tad joje dirbantys pameistriai išmoksta dirbti mažiausiai su penkiais skirtingų gamintojų įrenginiais.

„Esame plastiko gamintojai – liejame, surenkame tam tikrus gaminius, detales automobiliams, supakuojame visa tai. Turime virš šimto skirtingų užsakovų, ir visų jų gaminiai yra skirtingi“, – sakė R.Gražys.

Pasak jo, pameistrystės mokymo programa įmonei yra ypač naudinga, nes būtent ji padeda išsiugdyti gerų specialistų.

„Mus buvo ypač sunku rasti technologų ir liejimo mašinų derinimo specialistų.

Technologijos – sudėtingos, o joms specialistai apskritai nebuvo rengiami. Seniai, gal net nuo 2000 metų radėjau kelti šią problemą, ir tik prieš trejus metus pavyko sutarti su mokymo centru Visagine, kuriame atsirado plastiko liejimo operatorių mokymo programa, o šiemet buvo pastatyta ir mokomoji liejimo mašina“, – sakė R.Gražys.

Pasak jo, jam patinka stebėti, kaip po mokymų iš Visagino į gamyklą grįžę pameistriai atlieka praktines užduotis: sprendžia problemas, tariasi, dirba susidomėję.

Pameistrystės būdu įmonėje mokomi liejimo mašinų derintojai bei plastiko liejimo operatoriai, bet dirbdami gamyboje jie pamato ir kitų specialybių specifiką.

„Vis dėlto užtrukome keletą metų, kol pavyko parengti mokymo programą Visagine. Ir nuo praėjusių mokslo metų – nuo 2021-ųjų rugsėjo jame mokėsi pirma mūsų pameistrių grupė“, – pasidžiaugė R.Gražys.