Kiaušiniai iš tiesų gali tapti auksiniai: Europoje ir JAV jau fiksuojamas trūkumas, pokyčius gali pajusti ir lietuviai

Kaip pranešė naujienų agentūra „Elta“, dėl paukščių gripo ir augančių produkcijos kaštų JK ima trūkti kiaušinių. Dėl to prekybos centrai normuoja jų pardavimą.

Aludžių tinklas „JD Wetherspoons“ pranešė, kad kai kuriuose filialuose atsisakyta kiaušinių patiekalų arba jie pakeisti kitais maisto produktais. „Susiduriame su problema gauti reikalingą papildymą, kad patenkintume poreikį visose aludėse“, – sakė įmonės atstovas.

Siekiant sustabdyti paukščių gripo plitimą, vien tik nuo spalio pradžios, pasak JK laisvai auginamų vištų kiaušinių gamintojų asociacijos (BFREPA), nugaišinta per 750 tūkst. dedeklių.

BFREPA teigė, kad kiaušinių trūkumas susijęs ir su tuo, jog mažmenininkai, nepaisant augančios vartotojų paklausos, ūkininkams nemoka tvarios kainos. Dedeklių pašaras nuo Rusijos invazijos į Ukrainą brango 50 proc., energijos sąskaitos kilo 40 proc. Trečdalis narių sumažino gamybą ar pasitraukė iš sektoriaus, nes negalėjo padengti išlaidų, sakė asociacijos atstovas. Nėra abejonių, kad kiaušinių trūkumas bus juntamas iki Kalėdų ir dar po jų.

Kiaušinių gamintojos „Dava Foods Eesti“ parengta tarptautinės rinkos apžvalga rodo, kad kiaušinių ir kiaušinių produktų paklausa visur pasaulyje didelė, o šių produktų kainos pasiekė istorines aukštumas.

Tam įtakos turėjo padidėjusios energijos ir gamybos sąnaudos, o taip pat paukščių gripo protrūkiai bei sumažėjusi kiaušinių gamyba Ukrainoje, kuri iki šiol buvo viena didžiausių kiaušinių eksportuotojų pasaulyje, rašo „rus.postimees.ee.“.

„Dava Foods Eesti“ vadovas Vladimiras Sapožninas teigė, kad JAV istoriškai buvo pagrindinė kiaušinių produktų ir kiaušinių miltelių tiekėja Kinijai, tačiau jos gamybos pajėgumai visiškai išseko. Todėl Azijos ir Artimųjų Rytų rinkose atsirado didelė paklausa, kurią Europa bando patenkinti, deja, nesėkmingai, nes paprasčiausiai trūksta žaliavos.

„Šiandien pasaulinėje kiaušinių pramonėje susidarė padėtis, kai Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Anglijoje masiškai plinta paukščių gripas, ir, deja, tik laiko klausimas, kada jis palies kitus regionus ir dar labiau padidins kiaušinių trūkumą. Per pastaruosius 12 mėnesių dėl paukščių gripo sunaikinta 30 mln. viščiukų JAV ir 13 mln. viščiukų ES, o tai yra didžiulis nuostolis visai pramonei“, – sakė V.Sapožninas.

Jei prekė paklausi, tai ir jos kaina normalesnė, sako žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų paukštynas“ direktorė Nijolė Kavaliauskienė.

„Metų pradžioje tikrai negalėjome džiaugtis – dirbome nuostolingai. Metų gale vaizdas kitoks: kad ir pašarai, žaliavos, energetiniai resursai labai pabrangę, bet jaučiasi, kad šiuo metu galime tvirčiau stovėti ant kojų.

Kiaušinių paklausa stipriai padidėjusi – ji labai nemenka. Tačiau, nors dirbu labai daug metų, priežasties negaliu pasakyti – būna tokių bangavimų. Dabar paklausa nepaprastai didelė, ir kainos ne tokios blogos. Jei išlaidos nedidės, tikrai nebankrutuosime“, – portalui lrytas.lt kalbėjo N.Kavaliauskienė.

Anot jos, nors tolesnėse šalyse į paukštynus įsisukęs paukščių gripas, Lietuvoje rimto ligos protrūkio, kuris paliestų fermas, nebuvo. To nefiksuota ir artimiausiose rinkose. Tai viena priežasčių, kodėl Lietuvos rinkoje, priešingai nei kai kuriose Europos valstybėse, kiaušinių trūkumo nėra, nors produkto paklausa ir didelė.

Išaugusi paklausa, anot N.Kavaliauskienės, didina ir kiaušinių kainas. Tačiau, nors parduotuvių lentynose jos stipriai keičiasi, kiaušinių gamintojai sako nejaučiantys, kad lietuviai šių produktų pirktų mažiau. „Kaip maisto produktas, kiaušinis dar nėra toks brangus“, – mano „Ginkūnų paukštyno“ direktorė.

O kiaušinius gaminančios įmonės UAB „Lit Egg“ direktorius Dmitrijus Bušnevas sako, kad jei lietuviui kiaušinis ne visiškai tiek pat svarbus kaip duona, tačiau netoli to – šių produktų mes vartojame gausiai.

Pašnekovas paaiškino, kas veikia kiaušinių kainą: kai šio greitai gendančio produkto rinkoje per daug, kaina krenta, kai kiaušinių trūksta – irgi blogai, nes pradedama vežtoi kiaušinius iš trečiųjų šalių, o tai savaip iškreipia rinką.

„Kiaušinių vienu metu trūksta, o kitu būna per daug dėl to, kad šis produktas per dieną neatsiras – tam reikia metų. Pirmiausia užsakoma išperinti paukščius. Parsigabentus juos paukštynuose auginame 18 savaičių. Tik tada prasideda pirmieji kiaušiniai, kurie dar nėra tinkami vartoti. Kad kiaušinis tam būtų tinkamas, reikia sulaukti 22–23 savaitės.

Kai pajuntamas kiaušinių stygius, visi puola užsakinėti paukščių. O kai rinka prisipildo, nėra ką daryti: juk višta gali gyventi 80 su viršum savaičių. Pajutus rinkoje perteklių paukščių neatsikratysi – jie turi ir finansinę vertę“, – aiškino D.Bušnevas.

Energetikos išlaidos kiaušinio kainoje svarbi, tačiau ne pati svarbiausia dalis. 70 proc. kiaušinio kainos sudaro pašarai. Pašnekovas skaičiuoja: jei prieš trejus metus kviečių tona kainavo 180 eurų, tai dabar – 300 eurų.

Anot „Lit Egg“ vadovo, jei rinkoje susiklosto situacija, kuri leidžia kiaušinių gamintojams iš kiaušinio uždribti daugiau nei pusę cento, pasijungia kiti žaidėjai iš užsienio, kurie nori kiaušinius parduoti už gerą kainą. Stiprus konkurentas – Lenkija, koją į Lietuvą kelia ir Ukraina.

Tiesa, kaip sakė D.Bušnevas, nors jos produkcija kainuoja pigiau, tačiau kiaušinis – ne tas, jis neatitinka Europos normatyvų. O ta produkcijos dalis, kuri pataiko į europietiškus reikalavimus, neturėtų tokio poveikio mūsų rinkai, jei ukrainietiški kiaušiniai plačiau pasklistų Europoje.

„Tačiau jie nusėsdavo Lietuvoje, iš dalies – Latvijoje, ir nedaug jų pasiekdavo Lenkiją. Tai mums kirsdavo per kojas. Dėl ukrainietiškų kiaušinių problemų kildavo dėl to, kad jų tiekimas nestabilus, todėl ir pats nežinai, kiek tau vištų laikyti“, – kalbėjo D.Bušnevas.

Jis pastebi, kad artimoje Europoje, į kurią ir lietuviai gali eksportuoti kiaušinius, jaučiamas šioks toks jų trūkumas. Tačiau jei kuris didžiųjų paukštynų Lietuvoje nebūtų užsipirkęs viščiukų, po kurio laiko net ir Lietuvoje kiaušinių stygius gali būti didžiulis. Mat dar neseniai, prieš keturis mėnesius, kiaušinių kaina buvo ne paukštininkų naudai – kiekvienas kiaušinis nešė žalą. Tad tam, kad nelaikytų vištų, kurios verslą varo į nuostolį, dauguma paukštynų priėmė sprendimą kažkiek mažinti paukščių skaičių. Klausimas – kokiu mastu.

„Mūsų regione kiaušinių netrūksta. Kainos pakilusios, tačiau jos išaugusios dėl brangių pašarų. Dėl energetikos išteklių padidinti kiaušinių kainų nepavyksta, nes konkurencija labai aštri“, – tikino Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.

Apskritai dėl to, kad kiaušinis – trumpo galiojimo produktas, tolimesnių rinkų poveikis Lietuvai nedidelis.

„Ukrainos gamybos apimtys dėl karo gal ir susitraukė, tačiau mes patys esminio sumažėjimo nematome. Netgi atvirkščiai – jei anksčiau ukrainietiškų kiaušinių ir mėsos eksportas į ES buvo ribojamas, taikomos kvotos, tai dabar pagalbos Ukrainai šviesoje apribojimai nuimti. Pavyzdžiui, mėsos gamybos iš Ukrainos eksportas į ES per paskutinį pusmetį išaugo dukart, – kalbėjo G.Kauzonas. -

Mes patys daugiau eksportuojame ne pačius kaušinius, o kiaušinių produktus. Iš Lenkijos importą skatina prekybos tinklai, nes ten galima nusipirkti pigiau, o tuomet vietos gamintojai ieško, kur būtų galima išvežti perprodukciją.

Čia galima išvesti paralelę su paukštiena: nors Lietuvoje 30 proc. suvartojamo paukštienos kiekio importuojama daugiausia iš Lenkijos, vietiniams gamintojams tai netrukdo eksportuoti paukštienos į daugiau nei 50 šalių“.

Vis dėlto pašnekovas sako kol kas nepastebėjęs, kad Lietuvoje būtų mažinamas vištų dedeklių skaičius. Kaip minėta anksčiau, taip yra dėl ilgo ciklo, kuris būdingas kiaušinių verslui. Be to, ir paukščių pirkimo sutartys sudaromos prieš metus ar daugiau. Tad prireikus reaguoti į rinkos pokyčius staigių korekcijų padaryti neišeina.

„Kitaip yra broilerių versle: jei tu esi tik augintojas, neturintis inkubatoriaus, gali tvartą uždaryti. Tačiau ir vėl – taip elgtis gali tik smulkūs augintojai, kurie neturi daug darbuotojų. Be to, yra paukštynų, kurie augina dedeklių pulkus specialiai tam, kad jos dėtų inkubacinius kiaušinius, ir panašiai – tokie verslai taip pat neturi laisvės stabdyti veiklą.

Dėl to paukštininkai ir kreipėsi į Vyriausybę. Eina ketvirti metai nenormalios situacijos. Viskas prasidėjo nuo pandemijos, kai labai stipriai traukėsi rinkos, kilo problemos su Kinija, augo žaliavų kainos, o dabar – karas. Paukštininkystės sektorių reikia gelbėti, nes įmonės pačios nebegali amortizuoti tokių nuostolių“, – teigė G.Kauzonas.

Nors, lyginant su aukščiausiomis ribomis, energetikos kaštai traukėsi, išlaidos už elektrą vis tiek lieka dvigubai didesni nei buvo pernai tuo pačiu metu. „Nelengva situacija, – sakė pašnekovas. –

Neseniai lankiausi viename paukštyne. Jei anksčiau spalį dujos čia atsieidavo 300–350 tūkst. eurų, tai dabar sąskaita – 1,9 mln. eurų. Turėkime omenyje, kad šalčiai dar neatėjo.

Energetinių sąnaudų, lyginant su piku, mažėjimas ilgiau padeda išlikti gyviems, tačiau lieka klausimas, ar mes turėsime paukštininkystės sektorių. Galime prieiti prie tos ribos, kad kiaušinių truks arba jie bus brangesni. Žinoma, prekybos tinklai atvežtų kiaušinių, tačiau jie nebus antros ar trečios dienos šviežumo. Be to, logistikos kaštus kiaušinius atvežti iš Lenkijos taip pat kažkas turės padengti“.