EBPO pastebi, kad kai kurios žmonių grupės, įskaitant mažas pajamas gaunančius vienišus asmenis, tėvus, patiria nedarbą ir skurdą. Pasak organizacijos, dosnios pašalpos bedarbiams arba dideli mokesčiai darbuotojams neskatina dirbti.
EBPO vertinimu, Lietuvoje patrauklumas grįžti į darbo rinką vienam asmeniui už vidutinį darbo užmokestį yra vienas mažiausių EBPO. Nors bedarbio pašalpos labiausiai trukdo pradėti dirbti, vertinama, kad jas dar mažinti būtų sudėtinga, atsižvelgiant į aukštą bedarbių skurdo lygį.
Be to, pradėti dirbti gaunant mažas pajamas neskatina gyventojų pajamų mokestis (GPM), socialinio draudimo įmokos ir tai, kad nėra paskatų darbuotojams.
EBPO teigimu, įvedus GPM vidutinių pajamų kategoriją padidėtų pajamos iš šio mokesčio ir sumažėtų pajamų nelygybė.
„2019 metais įvedus progresinę GPM tarifo sistemą, pajamų nelygybė vos pagerėjo. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais buvo sumažintas didžiausias GPM tarifas, jis išlieka aukštas. Didžiausias tarifas taikomas 1 proc. darbuotojų, kurie uždirba daugiausiai“, – rašoma EBPO rekomendacijose.
Taip pat nurodoma, kad artimiausiu metu Lietuva turėtų ir toliau didinti bazines socialines išmokas. Jos turėtų būti siejamos su infliacija arba atlyginimų augimu, o ne automatiškai indeksuojamos kasmet.
Be to, Lietuva galėtų ateityje įvesti naujas išmokas, skirtas mažas pajamas gaunantiems darbuotojams ir atstotų kompensaciją už GPM ir „Sodros“ įmokas, kurios neskatina dirbti.
„Jei būtų įvesta išmoka dirbantiesiems, kuri mažėja didėjant pajamoms, būtų galima svarstyti fiksuotą bazinę socialinę išmoką, kuri padidintų skaidrumą“, – teigia EBPO.
Taip pat siūloma apsvarstyti pertvarkyti bedarbio pašalpas, padidinant išmokų aprėptį, pailginant pašalpos mokėjimo trukmę nuo devynių mėnesių iki vienerių metų.
„Daugiau nei pusė bedarbių susiduria su skurdo rizika, nes darbo užmokestis viršijo bedarbio pašalpas, o daugelis stengiasi susirasti darbą prieš pasibaigiant bedarbio pašalpų galiojimui. Tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti bedarbio pašalpą. Šiuo metu žemas bedarbio pašalpos lygis turėtų būti išplėstas“, – teigia EBPO.
Teigiama, jog išlaidos aktyvioms darbo rinkos programoms yra mažos, palyginti su kitomis EBPO šalimis, ir galėtų būti padidintos, ypač dėl santykinai žemų paskatų užimtumui ir mokymuisi.
Be to, nurodoma, kad turėtų būti didinamos valstybės remiamos pajamos, be to, galėtų būti patobulintas valstybės remiamų pajamų indeksavimas, neatsiliekant nuo didėjančių atlyginimų ir infliacijos. Be to, EBPO mano, kad Lietuva galėtų įvertinti galimybę didinti senatvės pensijas.