Beveik 73 milijonai eurų. Didžiausią baudą Lietuvos istorijoje už konkurencijos pažeidimus Konkurencijos taryba skyrė Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA), šešioms vaistų prekybos bei dviem konsultacijų bendrovėms.
Šios įmonės dar 2017-aisiais Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) per LVA pateikė pasiūlymus dėl antkainių kompensuojamiesiems vaistams. Juos pateikti paprašė pati ministerija, nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius.
Grasino uždaryti vaistines
Ketverius metus šiuos siūlymus nagrinėjusi Konkurencijos taryba nustatė, kad prieš teikdami pasiūlymus SAM verslininkai juos derino tarpusavyje.
Konkurencijos tarybos teigimu, tarpusavyje konkuruojančios bendrovės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, kokius antkainius vaistams turėtų taikyti ministerija, kad jos galėtų išlikti rinkoje.
To įrodymu laikomas vaistų prekybos įmonių atstovų susirašinėjimas. Laiškuose pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir vienas centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. eurų pajamų.
Tarybos teigimu, LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį padidinti antkainius, kitu atveju dėl nuostolingos veiklos dalį vaistinių būtų reikėję uždaryti.
Bendrauti – įprasta
„Ko mes esame išmokę dirbdami šioje ministerijoje, tai tikrai niekuo nesistebėti“, – sužinojęs apie baudas vaistų platintojams sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Anot jo, Konkurencijos tarybą sudominę susitarimai buvo vykdomi ne ministerijos koridoriuose, o už jos ribų.
„Ministerijai buvo pateikti duomenys, suderinti vaistinių ir asociacijos, o Konkurencijos tarybos nuomone, juos kiekvienas vaistinių tinklas turėjo pateikti atskirai.
Tiriama tai, kas vyko 2017 metais, todėl tikrai sunku pakomentuoti, kokie procesai vyko tuo metu ir kaip buvo komunikuojama, bendradarbiaujama.
Bet natūralu, kad visi socialiniai partneriai, neišskiriant ir Vaistinių asociacijos, yra įtraukiami į procesus tiek derinant, tiek priimant teisės aktus“, – kalbėjo viceministras.
Jis pridūrė, kad sveikatos apsaugos sektoriui reikia daugiau skaidrumo, didesnį dėmesį skiriant vaistais prekiaujančioms bendrovėms.
Pacientai nenukentėjo?
Tuo metu sveikatos apsaugos ministru buvęs ir 2018 metais kompensuojamųjų vaistų antkainius patvirtinęs Seimo narys Aurelijus Veryga teigė, kad prieš priimant šį sprendimą su LVA buvo bendraujama kaip tik dėl skaidrumo.
Buvusio ministro teigimu, taip elgtasi, kad niekas negalėtų apkaltinti, jog išskiriamas vienas ar kitas vaistinių tinklas.
A.Veryga sakė nežinantis, kokie slapti derinimai ir susirašinėjimai galėjo vykti tarp vaistų pardavėjų, tačiau tikino, kad pirkėjai dėl to nenukentėjo.
„Nežinau, kas ten su kuo ir ką susitarė, bet panašu, kad to susitarimo rezultatas besitarusiems buvo nepatenkinamas, nes tada, kai įgyvendinome vaistų politiką, mažėjo vaistų kainų indeksas, mažėjo priemoka pacientui.
Tai konstatavo ne kokia nors Vyriausybės užpirkta viešųjų ryšių agentūra, o nepriklausomi duomenų analitikai.
Argi gerai veikiančios konkurencijos išraiška neturėtų būti mažėjanti kaina galutiniam vartotojui? Taip ir buvo“, – feisbuke rašė A.Veryga.
Anot politiko, Konkurencijos tarybos skirta bausmė „labai įdomi“. „Būtų tikra tragedija, jei ji būtų perkelta ant pacientų pečių didesnių vaistų kainų forma“, – svarstė A.Veryga.
Tikisi laimėti teismuose
Vaistinių tinklų atstovų tvirtinimu, dėl jiems paskirtų baudų nenukentės nei darbuotojai, nei jų klientai.
Be to, nubaustos bendrovės ir LVA Konkurencijos tarybos sprendimą žada skųsti teismui.
„Mes konkurencijos teisei nenusižengėme, todėl neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums“, – sakė LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Ji pabrėžė, kad asociacija buvo pakviesta į SAM sudarytą darbo grupę, todėl po Konkurencijos tarybos sprendimo kilo klausimų, kaip ateityje asociacijos galės dalyvauti teisėkūros procesuose.
„Pagal Asociacijų įstatymą, asociacijos teikia vienokius ar kitokius siūlymus ir tai daro per darbo grupes. Ne vaistinės buvo pakviestos į darbo grupę, o Vaistinių asociacija“, – aiškino LVA vadovė.
Lauks teismo sprendimo
„Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ vadovė Rūta Bagdonavičienė taip pat tikino, kad visi pasiūlymai buvo pateikti per asociaciją.
„Nei „Gintarinė vaistinė“, nei „Limedika“ niekada nėra sulaukusi SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių.
Taip pat iki šios dienos nebuvau informuota apie tai, kad savo poziciją pateikėme netinkamu būdu ar forma“, – sakė R.Bagdonavičienė.
Konkurencijos tarybos sprendimą vaistų pardavėjai per mėnesį gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Konkurencijos taryba nutarė kreiptis į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo mechanizmą.
Ar reikalingi kokie nors įstatymų pakeitimai, SAM ir Vyriausybės atstovai teigė apsispręsiantys tik po galutinio teismo sprendimo.
Premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė, kad galutinio teismo sprendimo gali tekti laukti ilgai: „Tokie nusižengimai niekada nebūna lengvai nustatomi. Kiek žinau, tyrimas tęsiasi labai ilgai ir čia nėra galutinis sprendimas.
Labai tikėtina, kad byla gali atsirasti teismuose, gal net ir Europos teismuose.“
Atseikėjo skirtingai
Neteisėtus susitarimus dėl antkainių vaistams įžvelgusi Konkurencijos taryba „Eurovaistinei“ skyrė 27,5 mln. eurų baudą, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln. eurų, „Tamro“ – 9,2 mln. eurų, „Benu“ – 7,7 mln. eurų, vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln. eurų, konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln. eurų, „Limedikai“ – 7,4 mln. eurų, „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų. Lietuvos vaistinių asociacijai skirta 7,4 tūkst. eurų bauda.
