Pasak Š. Keserausko, asociacija galėjo surinkti individualius atskirų įmonių pasiūlymus dėl antkainių ir jų nederindama pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), tačiau asociacijos viduje jie buvo derinami ir įmonės žinojo, kad tai yra bendra pozicija.
„Turėjo būti nederinamos pozicijos tarp atskirų konkuruojančių ūkio subjektų. Asociacija galėjo surinkti individualias pozicijas ir neteikdama apibendrintos informacijos savo nariams pateikti analizę ministerijai arba tiesiog pateikti „žalius“ duomenis ministerijai. Bet esmė ta, kad asociacijos viduje jos buvo derinamos ir ūkio subjektai žinojo, kad tai yra bendra pozicija“, – LRT radijui trečiadienį sakė Š. Keserauskas.
„Mes nesakome, kad kiekviena vaistinė turėjo individualiai bendrauti su ministerija – mes sakome, kad asociacija turėjo užtikrinti, kad nebūtų derinami pasiūlymai, kaštai, skaičiavimai, kuriuos neva teikė vaistinės, kad tai nebūtų derinama asociacijos ribose“, – kalbėjo tarybos pirmininkas.
Pasak jo, nėra įrodymų, jog asociacija būtų prašiusi vaistinių atlikti individualius antkainių skaičiavimus. Š. Keserausko teigimu, daugumą skaičiavimų atliko didžiausią baudą gavusi „Eurovaistinė“.
„Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad vaistinių asociacija būtų prašiusi individualiai vaistinių skaičiuoti, arba kad vaistinės būtų individualiai paskaičiavusios ir atsiuntusios asociacijai savo siūlomus kaštus, antkainius. Viskas vyko ne taip. Iš esmės skaičiavimus padarė viena vaistinė, tada jie buvo patiekti visoms, buvo suderinta ir pateikta ministerijai“, – sakė tarybos pirmininkas.
Š. Keserauskas atmetė kaltinimus tarybai, kad dėl jos sprendimo tampa neįmanoma asociacijų veikla.
„Mes niekada nesakėme, kad negalima bendrauti per asociacijas – ministerijų, kitų viešųjų įtaigų atžvilgiu niekas nesikeičia, bendravime su asociacijomis. Be abejo, asociacijos yra teisėta veiklos forma, jos atstovauja savo narių interesams ir kaipgi kitaip ar Seimui, ar ministerijai sužinoti daugybės ūkio subjektų nuomonę, jei ne per asociaciją. Klausimas kitas – kaip asociacijos viduje turi būti bendraujama, kad nebūtų iškraipoma konkurencija“, – kalbėjo tarybos vadovas. .
Konkurencijos taryba Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, antradienį skyrė beveik 73 mln. eurų baudų. Vaistinių asociacija pareiškė, kad sprendimas bus skundžiamas teismui.
LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė antradienį sakė esanti šokiruota tarybos sprendimo ir tikino, kad organizacija nepažeidė nei konkurencijos teisės, nei sudarė kokių nors neleistinų susitarimų.
Ji pabrėžė, kad asociacija buvo pakviesta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą darbo grupę, todėl tarybos sprendimas kelia klausimų, kaip ateityje asociacijos galės dalyvauti teisėkūros procesuose. K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, natūralu, kad asociacija klausė savo narių siūlymų ir juos patiekė darbo grupei, o jokia konfidencialia informacija vaistinės tarpusavyje nesikeitė.
Š. Keserausko teigimu, 2017 metais SAM nusprendus įvertinti antkainius ir paprašius asociacijos pateikti pasiūlymus, pastaroji juos suderino su vaistinėmis bei pateikė ministerijai.
„Asociacija, jos nariai turėjo reikšmingą įtaką ministerijos sprendimui. Su asociacija suderinti antkainiai galų gale buvo patvirtinti, todėl mes tai vertinome kaip suderintas kainas, suderintus antkainius, už tokį pažeidimą mes skyrėme baudas“, – sakė jis.
Š. Keserauskas teigė, jog SAM bei Vyriausybė turėtų įvertinti, ar dabartiniai vaistų antkainiai, kurie, tarybos vertinimu, patvirtinti su pažeidimais, turėtų išlikti. Pasak jo, taip pat reikėtų svarstyti visą antkainio reguliavimą.
„Jeigu yra kažkas reguliuojama įstatymo lygyje, įstatymas turi nustatyti labai aiškius, skaidrius kriterijus to reguliavimo. Mūsų vertinimu, galima abejoti, kad šuo metu antkainio reguliavimas atitinka šitą standartą ir mūsų pasiūlymas – vertinti ir galimai tobulinti įstatymą, kad jis nustatytų antkainio reguliavimą remdamasis skaidrumo, aiškumo principais“, – sakė Š. Keserauskas.
„Antras dalykas, siūlome įvertinti, ar dabartinai antkainiai, kurie, mūsų vertinimu, buvo nustatyti pažeidus įstatymą, ar jie tokie ir turėtų išlikti“, – pridūrė jis.
Tarybos pirmininkas taip pat sakė turintis abejonių, ar dabartinė reguliavimo sistema nepanaikina vaistinių paskatų konkuruoti antkainiais, todėl reikėtų ją įvertinti.
„Kaip tyrimas parodė, pasikeitus reguliavimui, nepaisant to, kad teoriškai ūkio subjektai gali nustatyti mažesnį antkainį nei sureguliuotas, bet praktiškai jie tokių ekonominių paskatų neturi, nes jeigu jie sumažintų dalį, kurią apmoka pacientas, jie taip pat turėtų sumažinti tą dalį, kuri apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tai galų gale jie nemažina iš viso“, – teigė Š. Keserauskas.
Didžiausią baudą – 27,5 mln. eurų – Konkurencijos taryba skyrė „Eurovaistinei“, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst., Lietuvos vaistinių asociacijai – 7,4 tūkst. eurų.
A. Dulkys: abejoju, kad Konkurencijos taryba būtų neįsivertinusi, kokio masto čia yra klausimas
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, reaguodamas į Konkurencijos tarybos paskelbtus duomenis apie Lietuvos vaistų pardavėjų susitarimą dėl kompensuojamųjų vaistų antkainio, akcentuoja, kad būtina šią situaciją nuodugniai išsiaiškinti. Ministras pabrėžia, kad į kylančius klausimus turi būti atsakyta, nes svarbiausia, kad viskas kompensuojamų vaistų sistemoje būtų skaidru.
„Manau, kad reikia išsiaiškinti tai, kas buvo. Aš tikrai abejoju, matydamas tas baudų sumas, kad Konkurencijos taryba būtų neįsivertinusi, kokio masto čia yra klausimas. Tai tikiuosi, kad tie procedūriniai dalykai bus išaiškinti, nes jie yra svarbūs visiems: ir politikams, ir ministerijoms, ir valstybės tarnybai. Visiems, kas bendradarbiaujame su visokiomis asociacijomis „, – trečiadienį žurnalistams teigė A. Dulkys.
Ministras akcentuoja, kad šioje situacijoje dar yra nemažai neatsakytų klausimų.
„Ne procedūrose didžiausia esmė. Galime turėti auksinius įstatymus, puikiausias procedūras – aš matau kol kas dar neatsakytus klausimus, ar tikrai nebuvo susitarimų. Koks mechanizmas bebūtų, ar nebuvo tartasi, ar nebuvo tartasi neskaidriai, ar nebuvo kažkokių žaidimų, susitarimų nesąžiningu žmonių atžvilgiu, vaistų vartotojų atžvilgiu, nes Lietuvoje yra 1 mln. žmonių, netgi daugiau, kurie dalyvauja kompensuojamų vaistų sistemoje. Tai įsivaizduokite, kokiam žmonių skaičiui tai yra svarbu“, – pabrėžė jis.
A. Dulkys akcentuoja, kad svarbiausia šioje situacijoje yra skaidrumas, todėl turi būti atsakyti visi klausimai.
„2023 metais iš PSDF mes 490 mln. eurų skiriame kompensuojamiems vaistams. Tai įsivaizduokite, kokios čia yra sumos ir kaip yra svarbu, kad sistemoje būtų viskas skaidru. Tai, man atrodo, pagrindinis klausimas yra skaidrumas, visi turi tiksliai atsakyti, ar tikrai nieko nebuvo daroma užkulisiuose, ar tikrai buvo duomenys pateikiami skaidriai“, – sakė jis.
Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus pasiūlymus.
Pasak tarybos, tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.
