Į M.Lingės vietą Socialinių reikalų ir darbo reikalų komitete keliauja Justas Džiugelis.
„Nė vienas iš šitų kandidatų nebuvo euforijoje. Manau, jie gerai jautėsi tose pareigose ir temose, kuriose dirbo iki šiol. Bet bendruomeniniame veikime svarbu išgirsti ir kitų kolegų nuomonę ir lūkesčius“, – sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Anot jos, dvi savaites vyko diskusijos, kokius pakeitimus būtų galima padaryti.
M.Lingė, kalbėdamas „Žinių radijo“ eteryje neslėpė, kad pokalbių apie galimus pokyčius buvo ir anksčiau. „Bet jų, matyt, buvo ne vienas ir su kitais kolegomis, kurie taip pat buvo svarstomi kaip galimybė. Aš pats buvau įvardijęs, kad mano prioritetas būtų, esant galimybei, likti tose pareigose, kurias einu. Žinau, kad buvo svarstomas ne vienas ir kitų komitetų rokiruočių variantas. Bet paskutiniai taškai, matyt, buvo sudėti paskutinėmis dienomis. Man galutinė žinia, kad dėlionė bus tokia, buvo įvardinta prieš frakcijos posėdį“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, frakcijoje bendru sutarimu priimtas sprendimas dėl abiejų – jo paties ir J.Džiugelio – paskyrimų. J.Džiugeliui frakcija deleguoja sritį, kurioje jis dirbo jau nuo praėjusios kadencijos. „Manau, kad tai be galo svarbus, jautrus ir Justui artimas komitetas“, – pokyčius komentavo M.Lingė.
Į naujas pareigas siūlomas M.Lingė atkreipė dėmesį, kad komitete dirbantys kolegos iš opozicijos turi labai didelę patirtį, nebe pirmą kadenciją dalyvauja politikoje: tai ir buvę ministrai, ir ministras pirmininkas. O tai, anot laidos pašnekovo, diskusijoms duoda aukštesnę kokybę.
Matematinės proporcijos kiekviename komitete sudaro trapią lygiavą, kai sprendimai nulemiami pirmininko balsu. „Bet džiaugiuosi, kad turėjome nemažai sprendimų, kuriuos priėmėme bendru sutarimu. Tai – siekiamybė politikoje, nes valstybėje užtikrina tvaresnius sprendimus: jei randame galimybę sutarti dėl klausimų, kyla mažiau pagundų pasikeitus politiniams ciklams ieškoti naujų reformų ir naujų galimybių. Neabejoju, kad tos reformos, kurios palaikomos ne vien pozicijos, yra daug tvaresnės ir stabilesnės“, – kalbėjo M.Lingė.
Jo manymu, įgyvendinant Vyriausybės programą reikia diskusijų apie mokesčių ateitį.
„Kadangi ateinu iš socialinės srities, matau, koks yra atotrūkis tarp ES finansavimo srities, kiek socialinių išmokų, įvairių reikmių, atliepiant socialinius poreikius, dar trūksta. Visame viešajame sektoriuje norėtųsi pokyčių: kad mokytojų profesija greičiau taptų prestižine, kad medikai nepalikinėtų valstybės. Suprantame, kad įveikti šiuos iššūkius be mokesčių peržiūros būtų sudėtinga, – aiškino politikas. -
Į reformą turime žiūrėti jautriai, turime ieškoti teisingumo, kad pertvarka nepamestų šito orientyro. Suprantame, kad gyvulių ūkis yra spręstinas, tačiau turime vertinti ir laikmetį, kontekstą. Šių metų pabaigoje jautėme, kad dėl infliacijos ir Rusijos sukelto karo pasekmių sulaukėme ekonomikos lėtėjimo požymių. Matysime, kaip prasidės nauji metai, koks bus pirmasis pusmetis.
Pajautę stabilumą, grįžimą į prognozuojamas vėžes tikrai turime atsiversti ir mokesčių klausimą. Tuo labiau, kad dėl NT turime ir tam tikrą įsipareigojimą: jei norime, kad RRF planas (ES ekonomikos gaivinimo planas – red. past.) vyktų tokia apimtimi ir gautume tokias lėšas, kurios yra numatytos, turime vykdyti ir savo prisiimtus įsipareigojimus – turėti politinių sprendimų ir dėl NT mokesčio“.
Komentuodamas PVM lengvatą maitinimo sektoriui, dėl kurios iš BFK posto pasitraukė ankstesnis pirmininkas M.Majauskas, M.Lingė minėjo, kad Seimas šiuo klausimu jau apsisprendęs, iniciatyvų ką nors keisti negirdėti ir Vyriausybėje.
Seimo nario nuomone, atskaitos taškas bus pirmasis pusmetis, kai matysime, kas vyksta ne tik su viešaisiais finansais, bet ir kokia ekonominė situacija mums labai svarbiose rinkose. M.Lingės teigimu, niekas šiandien negali garantuoti, kad pirmajam pusmečiui besibaigiant neiškils poreikis peržiūrėti priimtas priemones ir daryti korekcijas. Iki tol tokio poreikio jis nemato.
