„Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst., Lietuvos vaistų asociacijai – 7,4 tūkst. eurų baudos.
Baudos skirtos už Konkurencijos įstatymo ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą.
Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Pasak pranešimo, tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.
Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su paskaičiuotais antkainiais būtų nulinis, o su tuomet galiojusiais antkainiais – neigiamas, jis dar sumažėtų pakeitus vaistų kompensavimo tvarką. LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad jeigu antkainiai nebus pakeisti, dėl nuostolingos veiklos dalis vaistinių bus uždaryta.
Tyrimo duomenimis, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti jų kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kad nustatant antkainius svarbus net ir vienas centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. eurų pajamų.
Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus LVA ir bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams, o pastaroji, neturėjusi informacijos apie bendrovių kaštus, rėmėsi asociacijos ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau iš esmės patvirtino.
Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018-ųjų liepą ir galioja iki šiol.
UAB „Gintarinė vaistinė“ ir UAB „Limedika“ išplatino generalinės direktorės Rūtos Bagdonavičienės komentarą:
„Mūsų pozicija dėl šiandien paskelbto Konkurencijos tarybos sprendimo yra aiški ir nedviprasmiška: konkurencijos teisės nepažeidėme, jokiuose neteisėtuose susitarimuose nedalyvavome. Todėl išnaudosime visas teisines galimybes, siekdami paneigti šiuos kaltinimus ir skirtų finansinių sankcijų pagrįstumą.
Konkurencijos tarybos sprendime teigiama, kad „Gintarinė vaistinė“ ir „Limedika“, veikdamos išvien su Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir jos narėmis „Eurovaistinė“ bei „BENU“, 2017–2018 metais siekė netiesiogiai nustatyti naujus kompensuojamųjų vaistų antkainius ir taip apriboti konkurenciją.
Tai – šokiruojančios išvados, jos neatitinka tikrovės. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2017–2018 m. laikotarpiu ėmėsi vaistų kainodaros reformų. Viena iš jų – kompensuojamųjų vaistų antkainių keitimas. SAM 2017 m. pati pakvietė vaistinių tinklus vienijančią organizaciją – LVA – į darbo grupę, kurioje buvo svarstomi variantai, kaip galėtų būti keičiami antkainiai.
„Gintarinės vaistinės“ atstovai teikė siūlymus asociacijai dėl naujos vaistų antkainių sistemos, parengtus pagal viešus rinkos duomenis. LVA, atstovaudama vaistinių tinklams, pateikė SAM darbo grupei bendrą savo narių pasiūlymą dėl antkainių. Konkurencijos taryba šiuo atveju nustatė pažeidimą, teigdama, kad rinkos dalyviai turėjo teikti atskirus pasiūlymus.
Nei UAB „Gintarinė vaistinė“, nei UAB „Limedika“ niekada nėra sulaukusi SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. Taip pat iki šios dienos nebuvau informuota apie tai, kad savo poziciją pateikėme netinkamu būdu ar forma.
Iki šiol už asociacijų teikiamus pasiūlymus, parengtus atstovaujant savo narių interesams, niekuomet nebuvo baudžiama. Asociacijų tikslas ir yra atstovauti visiems savo nariams ir teikti bendrus pasiūlymus jų vardu.
Man sunku pasakyti, kaip šis LVA pasiūlymas galėjo apriboti konkurenciją. SAM darbo grupė turėjo visus reikalingus duomenis apie vaistų rinką ir visas galimybes kritiškai vertinti kiekvieną teikiamą pasiūlymą. Galiausiai, ši darbo grupė nutarė atmesti LVA pasiūlymą ir patvirtinti kitokius antkainių dydžius. Taigi, SAM sprendimas buvo visiškai savarankiškas – LVA ir vaistinių tinklai tam neturėjo reikšmingos įtakos.
Formuodamos savo pasiūlymus „Gintarinė vaistinė“ bei „Limedika“ neperžengė konfidencialumo ribų, nesikeitė jautria komercine informacija su savo konkurentais, nesitarė dėl antikonkurencinių veiksmų.
Esame nustebę, kad asociacijos ir jos narių dalyvavimas šiame SAM inicijuotame procese, kuris niekuo nesiskyrė nuo kitų valdžios institucijų organizuojamų teisėkūros procesų, gali būti traktuojamas kaip netinkamas ir prieštaraujantis konkurencijos teisei.
Todėl šiandien Konkurencijos tarybos priimtą sprendimą vertiname kaip neturintį teisinio pagrindo ir planuojame jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Pasitikime nepriklausoma Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų sistema – išnaudosime visas prieinamas galimybes ginti savo poziciją ir neabejojame, kad teisminiu keliu pavyks paneigti mums mestus kaltinimus bei atstatyti reputacinę žalą.
Dėsime visas pastangas, kad didžiulės netikėtos ir, mūsų vertinimu, visiškai nepagrįstos finansinės sankcijos neatsilieptų kasdienei „Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ įmonių veiklai. Šį reikšmingą iššūkį esame pasiruošę valdyti finansinių instrumentų pagalba, todėl tai neturės įtakos darbuotojų atlyginimams ir vaistų kainoms vaistinėse“.
Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė teigė:
„Konkurencijos tarybos sprendimas pripažinti Lietuvos vaistinių asociaciją (LVA) ir jos nares „Benu“, „Eurovaistinę“ bei „Gintarinę vaistinę“ 2017 metais pažeidus konkurencijos teisę – absoliučiai nepagrįstas. 2017 m. įprastine tvarka teisėkūros procesuose teisėtai dalyvavusi LVA su asociacijos narėmis nevykdė jokių neteisėtų susitarimų ir nepažeidė konkurencijos teisės.
Todėl šios dienos Konkurencijos tarybos sprendimą vertiname kaip prasilenkiantį su Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nustatytomis teisinio reguliavimo normomis. Šį sprendimą bei skirtas finansines sankcijas LVA ginčys teismine tvarka. Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums.
Konkurencijos taryba, vykdydama puspenktų metų trukusį tyrimą, priėjo išvados, kad LVA ir jos narės 2017 metais neva sudarė neteisėtą susitarimą, siekdamos netiesiogiai nustatyti naujus kompensuojamųjų vaistų antkainius ir apriboti konkurenciją šiais antkainiais.
Tai – netiesa. Jokių neteisėtų susitarimų nebuvo. LVA siūlymai, 2017 metais pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių. Šiuos siūlymus asociacijos vardu teikėme preciziškai laikydamiesi teisės aktų, užtikrinančių asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose.
Kompensuojamųjų vaistų antkainių pakeitimus 2017 m. apskritai inicijavo pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o ne LVA ar asociacijai priklausantys vaistinių tinklai. Šiam klausimui spręsti ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, į kurią kartu su pacientų organizacijomis, valstybinių įstaigų ir kitų organizacijų atstovais buvo pakviesta ir LVA. Šioje grupėje dalyvavome tik stebėtojo teisėmis, sprendimų priėmimo procesuose dalyvauti negalėjome.
Dalyvaudami darbo grupėje, pagal LVA narių skaičiavimus, kurie buvo paremti viešai prieinamais visos rinkos duomenimis, parengėme bendrą LVA pasiūlymą. Šis pasiūlymas niekaip neribojo vaistinių konkurencijos, o diskusijos tarp LVA narių vyko griežtai laikantis konkurencijos taisyklių. Parengtą LVA siūlymą pateikėme ministerijos darbo grupei – tai įprastas asociacijos dalyvavimas teisėkūros procese, niekaip nepažeidžiantis konkurencijos teisės. Mūsų pasiūlytas vaistų antkainių modelis SAM darbo grupėje buvo atmestas.
Kitaip tariant, esami kaltinami tuo, jog dalyvaudami teisėkūros procese pateikėme bendrą asociacijos siūlymą, prieš tai surinkę narių pozicijas ir jas apibendrinę. Natūralu, kad dalyvaudami SAM sudarytoje darbo grupėje teikėme savo poziciją, nes asociacijos tikslas yra atstovauti savo narių interesams teisėkūros procesuose. Pabrėžiu, kad Lietuvos vaistinių asociacija dalyvavo, dalyvauja ir toliau dalyvaus visuose valstybinių institucijų darbo grupėse, kur yra kviečiama ir kur sprendžiami klausimai, galintys paliesti Lietuvos vaistinių veiklą.
Todėl šis Konkurencijos tarybas sprendimas aktualus ne tik mūsų sektoriui. Po jo iškyla aktualus klausimas, kaip ateityje turės dirbti visos verslo interesams atstovaujančios asociacijos, kaip jos galės užtikrinti savo konstitucinę teisę dalyvauti teisėkūros procesuose, jei jų apibendrintų siūlymų teikimas gali būti laikomas konkurencijos teisės pažeidimu.“
Konkurencijos taryba pranešė, kad SAM siūlys įvertinti, ar teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei ministro patvirtinti, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – jį keisti, taip pat iš naujo nustatyti antkainius.
Be to, Vyriausybei bus siūloma inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus.
Konkurencijos tarybos nutarimas per mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
