Didžiausioje Šiaurės Europos ne gyvybės draudimo bendrovėje dirbantis ekspertas lankėsi Lietuvoje ir pristatė naują požiūrį į rizikų valdymą, kurį lėmė COVID-19 pandemija, geopolitiniai iššūkiai, ekonomikos ir energetikos krizės. Pasak eksperto, krizė yra pats geriausias metas ne tik susikurti verslo tęstinumo planą, bet ir jį pradėti testuoti.
Apie tai, kaip pastaruosius dešimtmečius keitėsi draudimo rinka, kaip iššūkius pasitinka didžiosios pasaulio įmonės ir ko būtų galima laukti Lietuvoje, kalbamės su „If“ tarptautinių žalų vadovu M. Freemanu.
– Papasakokite, kaip ir kas keičiasi draudimo rinkose po pandemijos?
– Kaip rodo patirtis, sudėtingesniais laikais, kai vyksta įvairios turbulencijos, draudimo paslaugų vertė ima augti. Verslo įmonės realiai pamato, kokią naudą turi draudimas ir kaip jis gali padėti užtikrinti verslo tęstinumą. Supraskime, kad tuo metu, kai vyksta krizės, katastrofos ir nelaimės, draudimas suteikia galimybę verslui planuoti ateitį. Dažnas įsivaizduoja, kad draudimas yra savotiškas gelbėjimo ratas.
Aš sakyčiau, kad tai yra galimybė verslui gauti svarbią finansinę pagalbą atsitikus nelaimei, taip pat būtinybė norint tą verslą vėl padaryti veikiantį. Pastaruoju metu susiduriame su tuo, kad auga draudimo poreikis, didėja draudžiamųjų įvykių skaičius ir, žinoma, kaip rodo pastarųjų metų patirtis, ima augti patiriamų nuostolių dydis.
– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais šiandien susiduria verslas?
– Man tenka dirbti su stambiomis pasaulio pramonės įmonėmis, gamintojais, perdirbėjais, tad geriausiai pažįstu jų problemas. Pagrindinis iššūkis – verslas tampa vis labiau kompleksiškas. Visų pirma, dėl gausybės integruotų procesų ir skaitmenizavimo. Antra, kompleksiškas dėl didelio bendradarbiavimo tinklo – įrenginių, žaliavų ir komponentų tiekėjai gali būti išsidėstę po visą pasaulį. Trečia, dėl savo veiklos lauko. Štai prieš 20 metų nedidelis verslas buvo lokalus, o didelis – globalus.
Šiandien mažas verslas gali būti globalus, o didelis – užimti nišą. Galų gale, COVID-19 pandemija pademonstravo, kaip visi esame tarpusavyje susiję. Sutrūkinėjusios tiekimo grandinės parodė, kad mažas gamybos sutrikimas Japonijoje gali turėti tiesioginę įtaką automobilių pardavimams Jungtinėje Karalystėje. Ir tai verslui kelia nerimą, nes dėl netikėto drugelio efekto gali būti prarandami gamybos pajėgumai, užsakymai, reputacija ir klientai.
– Kokios rizikos verslui yra pačios svarbiausios?
– Yra gausybė rizikų apibrėžčių, tačiau, matyt, svarbiausia yra pagalvoti, kas galėtų sutrikdyti mano verslo procesus ilgesniam laikui. Retas verslininkas, kuris stato gamyklą, galvoja, kad ji kada nors sudegs. Deja, realybė negailestinga. Be to, COVID-19 pandemija, geopolitiniai lūžiai, ekonominiai ir energetiniai iššūkiai reikalauja visiškai naujo požiūrio į rizikų valdymą.
Pavyzdžiui, įvykus dideliam gaisrui, gamyklai reikia atstatyti gamybos ir sandėlių patalpas, įsigyti naują įrangą. O šiandien tai nėra taip paprasta. Staiga susisiekęs su gamintoju sužinai, kad pristatymas gali užtrukti 12 mėnesių ir daugiau. Tai reiškia, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų klientams. Atsiranda dar daugiau finansinių grėsmių. Ir tai tampa tiesiogine draudimo rizika. Labai liūdna, kad ligi šiol vis dar didelė dalis įmonių, su kuriomis tenka bendradarbiauti, neturi pasirengusios verslo tęstinumo plano.
Deja, bet net ir tos įmonės, kurios turi planą, jo nėra ištestavusios – tai didžiulė problema. Nes jie būna parengti seniai ir neatitinka dabartinės rinkos situacijos.
– Jums tenka matyti, kaip dėl stichinių nelaimių, gaisrų ar potvynių verslai patiria milžiniškus nuostolius, kokios emocijos tuo metu užplūsta verslininkus?
– Žinoma, kad visiems tai yra milžiniškas stresas. Bet tam draudimo bendrovė ir yra šalia, kad pagelbėtų atsitikus nelaimei. Štai 2021 m. liepą net kelios Europos šalys susidūrė su milžinišku potvyniu. Katastrofa prasidėjo Jungtinėje Karalystėje, vėliau potvynis išplito pagrindinių Europos upių baseinuose: Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Italijoje ir kitose valstybėse.
Visų pirma, tai pareikalavo daugiau kaip 240 žmonių aukų, tačiau man, kaip verslo rizikų ekspertui, teko matyti, kaip nuo to nukentėjo verslas. Patalpų praradimas ar remontas – dar ne taip baisu, bet kaip atstatyti šimtus tūkstančių kainuojančius įrenginius? Dažnai net ir patyrę verslininkai turi optimistinių lūkesčių: „Per 6 mėnesius gausiu savo įrangą.“ Deja, realybė rodo, kad šiandien tai neįmanoma. Visi pristatymo terminai yra išilgėję 2–3 kartus. Maža to, išaugus žaliavų ir įrangos kainai, draudimo išmoka gali net nepadengti naujos įrangos įsigijimo kaštų. Tuomet „If“, kaip draudimo partneris, pasitelkia visą tarptautinį savo tinklą ir padeda ieškoti išeities.
– Kokios išeitys paprastai būna iš tokios situacijos?
– Labai įvairios. Dėl to svarbu pažinti kliento verslą dar prieš atsitinkant nelaimei. Įsivaizduokite, kur nors Ispanijoje įvyko gaisras, atvyksti pas klientą ir pirmas tris dienas bandai išsiaiškinti, kaip tas kliento verslas veikia, užuot galvojęs apie pagalbą. Štai dėl ko reikia į draudimą žiūrėti ne kaip į gelbėjimo ratą, o kaip į strategiją, kuri padeda atkurti verslą.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įvyko gedimas elektrinėje, nutrūko elektros tiekimas. Atkurti veiklą galima, tik reikia atsarginių dalių, kurias pristatyti anksčiau truko 6 savaites, dabar – 5 mėnesius. Patyręs draudimo rizikų specialistas tai jau bus apgalvojęs ir galės pasiūlyti rasti kitą tiekėją, naudotą įrangą, laikinus sprendimus. O stambioms pramonės įmonėms tai yra be galo svarbu.
„If“ grupė Skandinavijoje turi apie 60 aukščiausios klasės draudimo rizikų inžinierių, kurie keliauja po visą pasaulį ir padeda stambiausiems verslams įsivertinti rizikas ir pasiruošti verslo tęstinumo planus. Mes turime žinių, turime kontaktų ir galime finansuoti kūrybiškus sprendimus. Reikia tik pasitikėti draudimu ir leisti jam pažinti verslą iš anksto.
– Kai pradėjote dirbti draudimo versle, tokių rizikų inžinierių turbūt nebuvo? Kaip per 40 metų keitėsi draudimo rinka?
– Draudimas yra žmonių verslas. Čia žmonės bendrauja ir priima sprendimus. Atrodo, kad inovacijų ir nėra tiek daug. Kita vertus, didelis šuolis įvyko analitikos ir duomenų srityje. Šiandien tu jau gali parodyti klientui duomenis ir konsultuoti: „jūsų gamykla yra potvynių zonoje“, „jūsų regione galimi žemės drebėjimai“. Į tokius duomenis jau reikia atsižvelgti, jeigu planuoji savo verslo tęstinumą.
Antras dalykas – tai žalų vertinimas, naudojant modernias technologijas, pavyzdžiui, dronus. Visai neseniai teko stebėti potvynio padarytą žalą pasitelkus droną. Šiandien, priešingai nei prieš 40 metų, tam, kad įvertintum žalą, nebūtinai turi būti įvykio vietoje, ir tai yra nuostabu. Ir jei kas man būtų pasakęs, kad šiandien sėdėdamas Londone galėsiu tiesiogiai žiūrėti į sugriuvusį pastatą Floridoje, JAV, o vaizdą per palydovą transliuos drono valdoma kamera, nebūčiau patikėjęs. Robotizacija, didieji duomenys ir dirbtinis intelektas draudimo rinką paverčia dar skaidresne ir patikimesne.
– Įdomu, ar draudimo rinka susiduria su klimato atšilimu ir jo keliamomis problemomis?
– Žinoma. Tai, ką daugelis įvardija tik kaip aplinkosaugos specialistų gąsdinimus ar meteorologų prognozes, mums yra realūs įvykiai. Kiekviena didesnė audra, gaisras, sausra ar potvynis draudimo specialistams primena, kad priėjome prie pavojingos ribos, o gamtą reikia tausoti.
Žmonėms galbūt dar sunkiau tai pripažinti, bet mes matome, kad kiekvienais metais įvykių dėl gamtos stichijos daugėja, padaryta žala didėja. Audros tampa vis dažnesnės ir stipresnės. Pasaulinis atšilimas yra jau ant mūsų durų slenksčio, ir turime tai suprasti. Kaip draudimo bendrovė mes visomis pastangomis prisidedame prie šios problemos sprendimo. Net ir klientams, kurie patiria draudžiamųjų įvykių, atkuriant veiklą rekomenduojame naudoti žalesnes ir labiau aplinką tausojančias technologijas.
– Ką patartumėte Lietuvos verslui šiais neramiais laikais?
– Pirmas patarimas yra paprastas – pakelkite ragelį ir pasikalbėkite su savo draudimo ekspertu. Pasakykite, kas jums kelia nerimą ir ko baiminatės. Kaip jau sakiau, šiandien reikia naujo požiūrio į rizikų valdymą, o draudimo paslauga versle negali būti įsigyjama kaip eilinis polisas. Reikalingas nuolatinis bendravimas ir dialogas.
Antras patarimas – pasiruošti savo verslo tęstinumo planą, o jeigu jis jau parengtas, tai pasižiūrėti ir ištestuoti, ar jis veiktų pasikeitusiomis sąlygomis. Pabandykite susisiekti su tiekėjais ir pasitikrinti, kiek laiko ir finansų prireiktų įmonės veiklai atkurti. Kad ir kaip būtų gaila, ateinantys metai nebus lengvi nei geopolitiniu, nei energetiniu, nei ekonominiu atžvilgiu. Bet mes galime toliau daryti namų darbus. Kai jautiesi saugus, visus plėtros sprendimus priimti yra daug paprasčiau.
