Žioplinėti neleidžia nei prie elektros pastočių, nei prie viryklių – įdarbina ir išmoko

„Nors esame įsikūrę Panevėžyje, mūsų įmonės padalinių yra visoje Lietuvoje – esame vieni iš energetikos ūkio priežiūros lyderių.

Neseniai Vilniuje iš TECHIN mokyklos dirbti pas mus pameistriu atėjo Daugirdas, – specialybės mokytojas patarė jam kreiptis į mūsų įmonės padalinio sostinėje vadovą. Šis yra inžinierius, organizuojantis regione darbus.

Taigi žinodami, kokios profesijos tas jaunuolis mokėsi, jam pasiūlėme meistrą – jis dirbo kartu su darbų vykdytoju. Šiuo metu Daugirdas jau yra baigęs mokslus pameistrystės būdu ir dirba pas mus“, – sakė Daugirdo darbdavys, įmonės „Tetas“ elektros pastočių ir oro linijų eksploatavimo skyrių vadovas Rytis Stiklius.

Pasak jo, gana dažnai jauni žmonės įsidarbina įmonėje, bet joje neužsibūna – padirbėja vieną, kitą dieną ir dingsta. Nes veika, kurią atlieka „Tetas“, nesusijusi su elektros jungtukų ar rozečių montavimas namuose.

Tai – energetikos srities įmonė, kuri prižiūri elektros pastotes, šalina gedimus, ir kurioje dirbant reikia didžiulės atsakomybės.

„Tuo tarpu pameistriu dirbti atėjęs Daugirdas turėjo stiprią motyvaciją. Didelis pameistrystės privalumas ir yra tai, kad šį mokymosi būdą pasirinkę žmonės sąmoningai siekia žinių ir patirties.

Įmonėje mes taip pat žinome, kad tokie darbuotojai neišsigąs sunkumų – nebėgs nuo jų, tad verta į juos investuoti“, – kalbėjo R.Stiklius.

Šiuo metu Daugirdas „Tetas“ įmonėje dirba pilnu etatu. Pameistrystės būdu baigęs mokslus TECHIN mokymo centre jis liko įmonėje ir toliau kaupia patirtį bei tobulėja.

„Elektriko darbas energetikos ūkį prižiūrinčioje įmonėje – tai gebėjimas spręsti problemas. Tai nėra lengva, nes reikia ypač daug žinių, būtina domėtis ir naujovėmis“, – sakė jis.

Pasak R.Stikliaus, jis mielai ir toliau priimtų į darbą pameistrius, bet problema, kad elektrikų Lietuvoje ypač trūksta, nes maža tėra norinčių mokytis tokios specialybės.

„Pats savo karjerą energetikoje pradėjau nuo žemiausios grandies – nuo pagalbinio darbuotojo, o dabar pats vadovauju įmonei.

Žinodamas, kad pradžioje prireikia ir drąsos, skatinu jaunus žmones – kviečiu ateiti, pabandyti, padirbėti. Bet taip jau yra, kad daug laiko sugaištu įdarbindamas juos, o po to – pasirašydamas prašymus atleisti iš darbo, nes retas kuris užsibūna“, – kalbėjo R.Stiklius.

Tam, kad baigęs mokslus elektrikas galėtų dirbti savarankiškai, kartu su meistru jam tenka padirbėti porą ar trejetą metų.

„Mano kolegos turi sukaupę didelės patirties, o kartu su jais dirbdami jaunuoliai perpranta specialybės specifiką. Naujokus vertiname kaip lygiaverčius darbuotojus, ir mokome juos.

Padaliniuose pameistrius įsidarbiname, ir jie, vadovaujant inžinieriui, dirba specialistų brigadose, kartu važiuoja į objektus.

Tad kai jie ateina dirbti pameistriais, esu garantuotas, kad jie ir liks šioje sistemoje, nes turi didelę motyvaciją. Nuo pirmų darbo dienų jie kaupia žinias – kasdien regi situacijas, avarijas, neeilinius sprendimus. Svarbiausia mūsų darbe yra operatyvumas, o tam reikia patirties“, – sakė Rytis.

Pameistrys, virtuvės šefas Giedrius darbuojasi kartu su Vilniuje esančio restorano „Chef the viking“ savininku Vyliumi Blauzdavičiumi.

„Chef the viking“ – tai Vyliaus sukurta įmonė, kurioje gaminami patiekalai iš joje paruoštos, sausai arba šlapiai brandintos jautienos, tiekiamos Lietuvos ūkininkų.

Jos griliui bei namų virtuvei paruošti produktai pasiekia nišines parduotuves bei pagal užsakymus yra tiekiami į namus.

Restorano steigėjas V.Blauzdavičius yra studijavę tarptautinę ekonomiką, vėliau daug keliavo dirbdamas operatoriumi.

„Šalia įvairių mano darbų visada buvo maistas – gamindavau ir perkeldavau savo eksperimentus į video siužetus“, – užsiminė jis.

O štai dabar jis turi įkūręs išskirtinį restoraną, kuriame pameistrystės būdu mokosi Giedrius.

„Nemėgsti akiplėšų, kurie tikslo siekia lipdami per kitų galvas.

Giedrius toks nebuvo. Jis paprašė, kad priimčiau padirbėti pameistriu. Susitikome, pasikalbėjome.

Mano darbo pokalbiai nebūna apie žinias – man svarbiau asmenybė. Be to, man patinka diskusijos. Taigi Giedrių priėmiau dirbti pameistriu, o ilgainiui, bediskutuodami, suradome ir bendrą požiūrį“, – pasakojo V.Blauzdavičius.

Pasak paties Giedriaus, jis turėjo sukaupęs įvairios darbo patirties, tačiau tapęs pameistriu sunkiai patikėjo tuo, kad darbdavys ima ir atvirai siūlo savo žinias.

Taigi Giedrius, dirbdamas kartu su savo mentoriumi Vyliumi, kaupė patirtį, o norėdamas įgyti ir teorinių žinių, kartu mokėsi Kauno maisto pramonės mokykloje.

nes pameistriams yra mokamas atlyginimas. Juos priimame kaip lygiaverčius kolegas – neverčiame jų skusti bulvių ar plauti indų, bet mokome.

Taip, būna, kad atėję nauji žmonės nežino, ką tiksliai norėtų veikti. Todėl pameistriams suteikiame galimybę padirbėti įvairiuose pozicijose – gamyboje, virtuvėje, kitur. Ir jie pamažu supranta, kuri sritis yra priimtiniausia.

O ir mums, įmonei, pameistrystė teikia didelę naudą – užsiauginame lojalių, stiprių specialistų“, – kalbėjo V.Blauzdavičius.

Iš viso „Chef the viking“ turėjome jau penkis pameistrius. Du dar mokosi, o trys iš jų po mokslų pasiliko ir dirba jau porą metų.