„Nepaisant to, kad praėjo jau devyni mėnesiai nuo karo Ukrainoje pradžios, ne visi verslininkai nutraukė ryšius. Šiuo atveju kalbame apie valstybės įmonę „Lietuvos geležinkeliai“. „Lietuvos geležinkelius“ su Rusija ir Rusijos įmonėmis siejanti bambagyslė vis dar nenukirpta. Tai – daugybės metų problema, kuri vis dar nutylima. Tai, ko gero, iliustruoja, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybė valstybėje.
Valstybė ragina verslininkus kiek įmanoma nutraukti saitus su Rusija, kuri yra neprognozuojama ir nenuspėjama. Mes esame identifikavę Rusijos grėsmes prieš daug metų ir tuo labai didžiuojamės. Besididžiuodami vis dar turime problemą, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ne tik plačiaisiais bėgiais, bet ir kitkuo priklausoma. Ta priklausomybė, kas yra kurioziška, nemažėjo, bet didėjo.
Prieš porą metų Lietuva pati atsisakė galimybės registruoti vagonus Lietuvoje. Iki šios dienos vagonai yra registruojami Maskvoje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ aiškino T.Ignatavičius.
Į įvykius sureagavo ir keli Seimo komitetai. Vienas jų – Ekonomikos komitetas. Jo pirmininkas K.Starkevičius pasakojo, kad tik sužinojus apie tai buvo sušauktas posėdis, kuriame dalyvavo Ekonomikos komitetas, Nacionalinio saugumo komitetas ir Ateities komitetas.
„Išgirdome informaciją iš Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ apie dabartinę situaciją. Šiuo metu Rusijoje yra likę apie 37 vagonus, karo pradžioje jų buvo apie 1000. Vadinasi, dauguma vagonų yra susigrąžinta. Kitas dalykas – informacija apie vagonų judėjimą. Jie žino tik tą judėjimą, kuris vyksta iš Kaliningrado, t. y. apie savo vagonų judėjimą.
O mūsų vagonų kuo toliau, tuo mažiau išvyksta į Rytus, t. y., per Baltarusiją į Rusiją. Tada reikalaujama techninio vagonų stovio. Nauji vagonai anksčiau buvo registruojami Maskvoje, o dabar jie nėra registruojami. Tokia informacija buvo pateikta mūsų trims komietatms, ja mes vadovaujamės. Jeigu kas nors pateikė neteisingą informaciją, tai ateityje turės už tai atsakyti“, – teigė K.Starkevičius.
K.Starkevičius sakė, kad Maskvoje likusius vagonus „Lietuvos geležinkeliai“ siekia susigrąžinti.
„Buvo minėta, kad daugelis vagonų galbūt buvo išnuomoti Kazachstanui. Kaip žinome, yra viena erdvė, kur jie važinėja, bet mes tikslios informacijos negavome, kuriomis kryptimis jie juda“, – aiškino pašnekovas.
Vadinasi, niekas negali paneigti, kad vagonai gali būti naudojami ir Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Žinant rusų išmoningumą, gali kur nors atsirasti informacija, jog šiais vagonais vežama kažkokia karinė ginkluotė. Yra tam tikrų pavojų, kad nors vienas vagonas juda Rusijos ar Baltarusijos teritorijoje“, – pripažino K.Starkevičius.
Tam antrino ir T.Ignatavičius.
„Tikinama, jog kariniams tikslams tie vagonai negali būti naudojami, bet kaip tai patikrinama, yra visiškai neaišku. Apsikeitimas duomenimis vyksta per Maskvą. Jei ji naudoja tuos vagonus kariniams tikslams, tai gali tokią informaciją pateikti arba nepateikti. Klausimas, kodėl tie 37 vagonai taip ilgai keliauja atgal į Lietuvą, kur jie blaškosi. O kiek tų vagonų buvo prieš mėnesį? Tos informacijos nėra.
Čia yra pagrindinė problema, kad mes nelabai valdome tą informaciją, valstybė negali valdyti tos informacijos, ten didžiulis chaosas. Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“ parlamentarus išmurkdė kaip mažvaikius, kalbėdami apie vagonų registraciją. Unikalus aštuonženklis vagonų numeris, pagal kurį atsekama, kur tie vagonai, yra išduodami ne Lietuvoje, o Maskvoje. Kaip buvo anksčiau, taip yra ir dabar“, – kalbėjo T.Ignatavičius.
Įtarimų dėl Maskvoje registruojamų vagonų kilo ir su „Lietuvos geležinkeliais“ posėdyje kalbėjusiam K.Starkevičiui.
„Kai pasižiūri į visus 30 nepriklausomybės metų, į vagonus, kurie važiuoja per Lietuvą, matai, kad vagonai su rusiškomis raidėmis. Mano manymu, per 30 metų buvo galima pakeisti numeraciją. Tad jeigu jie pateikė klaidingą informaciją, už tai atsakys“, – svarstė jis.
Pasak K.Starkevičiaus, 37 lietuviški vagonai Rusijoje gali pasilikti ir dar ilgiau.
„Bet koks krovinio judėjimas, nesvarbu, ar ten judėtų maistas, ar civiliniai kroviniai, yra pagalba Rusijai. Nenustebčiau, kad šie vagonai negrįš į Lietuvą“, – pabrėžė pašnekovas.
T.Ignatavičius apibendrino, kad situacija su „Lietuvos geležinkeliais“ – silpnoji vieta.
„Lietuvos geležinkeliai“ kaip visuomet bėga paskui traukinį iš problemos, o politikai iš paskos. Praėjusiais metais buvo kilęs skandalas dėl baltarusiškų trąšų, vėliau turėjome tranzito į Kaliningradą skandalą, dabar – įtarimai, nežinomybė, kaip yra su vagonais.
Tikiuosi, kad ir Vyriausybė, ir parlamentarai per padidinamąjį stiklą pasižiūrės į tai. Sprendžiant bet kokią priklausomybę, reikia pagalbos – galbūt iš tiesų „Lietuvos geležinkeliams“ reikia ištiesti pagalbos ranką sprendžiant tas problemas, kurių jie patys neįveikia jau daugybę metų“, – savo nuomonę dėstė apžvalgininkas.
