Manoma, kad toks kainų pokytis gali įnešti pasikeitimų ir vartojime: pastūmės lietuvius rinktis pigesnį alkoholį, dar aktyviau jį pirkti kaimyninėse šalyse ar net ieškoti nelegalios produkcijos.
Pagal numatytą trejų metų akcizų didinimo planą nuo sausio 1 d. pusė litro alaus turėtų brangti maždaug 3 centais, butelio vyno (0,75 litro) iki 8,5 proc. stiprumo kaina turėtų išaugti apie 14 centų, o virš 8,5 proc. stiprumo – apie 17 centų. Butelis stipraus gėrimo (0,7 litro) brangs maždaug 48 centais.
Infliacijai išaugus renkasi pigesnį alkoholį
Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas, atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų suvartojamas alkoholio kiekis mažėja, tačiau alkoholis, kurį lietuviai renkasi, stiprėja.
„Lietuvoje alkoholio vartojimo kultūra blogėja“, – pareiškė jis.
Visgi naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį vyno ir stipriųjų gėrimų lentynas lietuviai kaip tik aplenkė, pardavimai krito, tačiau išaugo alaus vartojimas.
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, tai lėmė aukšta infliacija, tad gyventojai dažniau ėmė rinktis pigesnį alkoholį.
Galbūt į tai atsižvelgę aludariai ims gaminti daugiau būtent pigesnio alkoholio?
„Nemanau. Teisingai pastebėta, kad dalis vartotojų renkasi pigesnius alkoholinius gėrimus, deja, tai nebūtinai alus. Tai gali būti ir pigi degtinė arba spirituotas vynas“, – portalui lrytas.lt komentavo S.Galadauskas.
Lietuvos alkoholinių gėrimų ir gamintojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka taip pat sakė, jog dar anksti per daryti išvadas dėl vartotojų persiskirstymo, reikia luktelti kelis mėnesiusi ir įsitikinti, ar ši tendencija dėl išaugusio pigesnio alkoholio vartojimo bus ilgalaikė, nors pripažino, kad vyno lentynose pokyčių jau pastebėta.
„Vartotojai yra įpratę pirkti produktus už tam tikrą kainą, tad kai akcizas vynui buvo padidintas, lentynose vienus prekės ženklus tiesiog pakeitė kiti, galbūt mažiau žinomi, nišiniai, pigesni. Tad tokių persiskirstymų, pokyčių dabar vėl gali būti“, – sakė jis.
Nėra galimybių mažinti kainų
A.Izgorodinas tiki, kad kitąmet verslai gali ieškoti būdų, kaip sumažinti kainas ar bent jų nedidinti, bet tai priklausys nuo žaliavų, degalų kainų, jei jie atpigs, savikainą bus galima kiek sumažinti.
„Kito varianto nėra, įmonės per daug finansiškai suvaržytos, tikrai negalėtų viso akcizo padidinimo nešti ant savo pečių, juk ir paskolos verslams brangsta“, – kalbėjo jis.
M.Zakarka sakė nė iš vienos įmonės negirdėjęs planų bandyti mažinti savikainą ir taip atsverti akcizų didėjimą. Mažėjanti savikaina reikštų prastesnę kokybę, pigesnių, prastesnių žaliavų pirkimą.
„Bet Lietuvos importuotojai ir gamintojai turi stiprius įsipareigojimus kokybei, todėl nė iš vienos bendrovės tokių planų negirdėjau.
Nors kainoje yra ir maržos dalis ir kiekviena bendrovė turi laisvę tą pelną mažinti ar didinti, nuo to priklauso ir galutinė kaina. Bet stipraus alkoholio ir vyno marža dėl mokestinės politikos yra daug mažesnė nei silpno alkoholio, tad kai kurie gamintojai didelės laisvės mažinti maržą nelabai ir turi“, – aiškino M.Zakarka.
Tad mažesnės ar tokios pačios kainos kitąmet tikėtis nereikėtų, o ji gali išaugti net daugiau, nei yra numatyta akcizų plane. M.Zakarka paminėjo, kad išaugus logistikos kaštams, pabrangus elektrai, žaliavoms, o daliai jų ir trūkstant, įmonės gali būti priverstos savikainą net šiek tiek didinti.
„Dabar labai aktualus stiklo žaliavos trūkumas, jis jaučiamas visame pasaulyje. Europa labai daug stiklo importuodavo iš Ukrainos, kurioje du stiklo fabrikai yra subombarduoti. Tai irgi kelia iššūkių ir atsiliepia galutinei kainai“, – su portalu lrytas.lt kalbėjosi jis.
Alkoholio kontrabanda bei srautai į Lenkiją gali išaugti
Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet padidinus akcizą į biudžetą planuojama surinkti 20,6 mln. eurų daugiau pajamų.
Tačiau A.Izgorodinas mano, kad kitąmet vėl augant akcizams ir patiriant recesiją vartojimo apimtys turėtų kiek sumažėti arba bent išlikti pigesnio alkoholio vartojimo tendencija, gali būti, jog kai kurie rinksis ir nelegaliai gautą, kontrabandinį alkoholį, o tai reiškia, kad pajamų į biudžetą surinkimas trauksis.
„Pridėtinės vertės mokesčiai (PVM) ir akcizai sugeneruoja valstybei kone pusę biudžeto pajamų, tad jei pajamos iš akcizų sumažės, tai tikrai bus problema. Didinami akcizai nėra blogai, bet reikėtų geriau daugiau dėmesio skirti šešėlinės rinkos kontroliavimui, nes Lietuva pagal biudžeto pajamų santykį su BVP yra viena iš antilyderių visoje Europoje, nepaisant to, kad turime gana didelius mokesčius.
Vadinasi, turėdami didelius mokesčius mes prastai juos surenkame, nes dalis žmonių, tikėtina, vartoja produkciją nelegaliai. Manau valstybė turėtų orientuotis būtent į tai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas.
M.Zakarkos teigimu, dažnai nelegaliai perkamas būtent stiprusis alkoholis, nes jo kaina parduotuvėse didžiausia.
A.Izgorodinas mano, kad augantys akcizai skatins lietuvius ir toliau vykti į Lenkiją apsipirkti, mat ten alkoholis – daug pigesnis.
Įtakos gali turės ir dėl recesijos galintis kristi zloto kursas, o tai reiškia, kaip ekonomistas sakė, kad „vien dėl to mūsų gyventojų polinkis važiuoti į Lenkiją apsipirkti alkoholio ir kitų prekių gali padidėti“.
O dėl to iš tiesų prarandame nemažai mokesčių pajamų.
Apie tai kalbėjo ir M.Zakarka: „Per pandemiją pasienio regionuose matėme kai kurių alkoholio kategorijų didžiulius pardavimų augimus, vadinasi, negalėdami važiuoti į Lenkiją žmonės savo vartojimo įpročių nekeitė ir alkoholį pirko čia. Dabar vėl visi važiuoja į Lenkiją.
Važiuoja lietuviai ir į Latviją, ten taip pat akcizas mažesnis. Daugiausia iš Latvijos vežamasi vyno ir stipraus alkoholio.“
Brangs ir rūkalai
Nuo kitų metų akcizas didės ir rūkalams.
20 vnt. cigarečių atsieis 18 centų brangiau, 20 g cigarų ir cigarilių brangs 31 centu, 20 g rūkomojo tabako – 18 centų, 20 vnt. kaitinamojo tabako ir alternatyvūs produktai – 35 centais, 2 ml elektroninių cigarečių skystis – 10 centų brangiau.
Padidinus akcizą rūkalams kitąmet planuojama į biudžetą surinkti papildomai 15,1 mln. eurų pajamų.
