„Mokestiniai pasiūlymai buvo pristatyti visose trijose koalicinėse frakcijose, aš esu tikra, kad tų diskusijų bus ir tam tikri patobulinimai galimi. Turėjome pokalbį su atskirais koalicijos partnerių atstovais, man atrodo, dar galėsime paieškoti tam tikrų sprendimų, kurie vienai ar kitai grupei atrodo svarbesni. Tačiau, manau, esminės kryptys yra daugiau mažiau tinkamos“, – teigė G. Skaistė.
Politikė aiškino, kad mokesčių reformoje numatomi sprendimai atliepia gerąją tarptautinę praktiką ir leis pereiti prie ekonomikai mažiau žalingų mokesčių.
„Iš esmės sprendimai yra pasiūlyti panašūs, kokius rekomenduoja tarptautinės organizacijos, tai man atrodo labai svarbu, kad tarptautinė geroji praktika yra atliepta. Vyriausybės programoje numatyta, kad pakeitimai turėtų reikšti, jog pereiname prie ekonomikai mažiau žalingų mokesčių. Tai ką rekomenduoja tarptautinės organizacijos, tai mažesnis darbo pajamų apmokestinimas, bet didesnis turto ir aplinkosauginių mokesčių spektras“, – sakė finansų ministrė.
„Sprendimai yra ta linkme, klausimas, kokia apimtimi dėl jų pavyks susitarti, nes tikrai reikia sutelkti didelį politinį palaikymą Seime ir tai tikrai nėra paprasta“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu kalbėdama apie aplinkosauginius mokesčius G. Skaistė pažymėjo, kad prie automobilių taršos mokesčio, kurio Seimo nariai nepalaikė, tikėtina, jog nebebus grįžtama, o bus apsistota ties Akcizų įstatymo tobulinimu.
„Aplinkosauginius mokesčius buvo pateikęs aplinkos ministras, Seimas priėmė nagrinėti Akcizų įstatymą, kuriame kalbama apie papildomą CO2 dedamąją ir jos papildomą apmokestinimą nuo 2025-ųjų metų. Tuo tarpu automobilių mokesčio Seimo nariai nepalaikė, todėl tikėtina, kad apsistosime ties Akcizų įstatymo tobulinimu“, – tikino Vyriausybės narė.
ELTA primena, kad praėjusių metų vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.
Pastabų, kad Lietuvos mokesčių sistema turi „spragų“ ir ją „geriau greičiau, nei vėliau“ reikėtų koreguoti yra išsakęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, Lietuvoje išlieka aukštas PVM atotrūkis, nėra tinkamo nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat surenkama mažai aplinkosaugos mokesčių.
