„Neįvertinus visų veiksnių arba sąmoningai priėmus sprendimą drausti turtą maža suma dėl subjektyvių priežasčių, reikia susitaikyti, kad įvykus nelaimingam atsitikimui, nuostoliai gali būti gerokai didesni nei draudimo išmoka“, – sako Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Verslas didina draudimo sumas
Žinoma, ne visuomet koją kiša taupumas. Kartais pasaulis tiesiog sukasi greičiau nei verslo dantračiai. Todėl reikia atidžiai stebėti pasaulines žaliavų ir energijos rinkas bei situaciją vietoje. Kitu atveju gali būti sunku objektyviai įvertinti, kiek kainuos atstatyti patalpas ir įrengimus.
„Draudikai gali patarti, padėti išsiaiškinti poreikius. Bet verslas pats geriausiai žino, kiek turi nekilnojamojo turto, atsargų, įrengimų ir kokia jų vertė bei svarba įmonei“, – teigia M. Ratkevičius.
Savo ruožtu, Statistikos departamentas skaičiuoja, kad spalį infliacija Lietuvoje siekė 22 proc. O statybų kainos per pastaruosius metus šoktelėjo apie 15–25 proc.: negyvenamųjų pastatų statyba brango 20,5 proc., inžinerinių statinių – 20,4 proc. Statybinių medžiagų ir gaminių kainos vidutiniškai augo 24,7 proc. Mašinų ir mechanizmų darbas dėl išaugusių degalų ir energijos kainų brango 18,8 proc.
Taupus moka du kartus
M. Ratkevičius teigia, kad atvejų, kai į draudimą verslininkai žiūri tik kaip į formalumą pasitaiko, bet vis rečiau.
„Skausmingi pastarojo meto pavyzdžiai skatina viską atsakingai apgalvoti prieš priimant sprendimą. Štai įmonė savo turtą įvertino ypatingai maža suma, o po gaisro suprato, kad padaryta žala siekia 100 tūkst. ir tokia solidi išmoka galėtų išgelbėti verslą tiesiogine prasme“, – sako pašnekovas.
Jis siūlo draudimą vertinti, kaip būtinas verslo sąnaudas. Tačiau M. Ratkevičius sako suprantantis sunkioje padėtyje atsidūrusius verslus. Kiekvieną eurą skaičiuoti priverstoms įmonėms pašnekovas pataria apdrausti bent pastatus, įrenginius ir atsargas, nes šis turtas yra svarbiausias gamybos tęstinumui.
Specialistas pataria įvertinti ir laiko sąnaudas. Mat kol įranga bus atstatyta, verslas negaus dalies ar visų pajamų. Anot jo, pavyzdžiai rodo, kad po itin didelių įvykių, kartais prireikia net metų ir daugiau gamybai atstatyti. Ypač jei komponentus tenka gabentis iš kitų šalių.
Jam antrina Linas Galvelė, verslo konsultacijų ir audito kompanijos „Deloitte“ partneris Lietuvoje.
„Yra daug draudimo rūšių, kurios viena kitą papildo. Pavyzdžiui, veikos nutrūkimo ir turto draudimas. Kalbant apie pastarąjį, tai jis aktualus tiems ūkio sektoriams, kurie neišvengiamai turi daug fizinio turto – gamybos, transporto, infrastruktūros įmonėms. Tuo metu paslaugų bendrovės, paprastai dirbančios biuruose, to turto iš esmės neturi. Net kompiuterius kai kurios nuomojasi. Joms svarbiausias kitas turtas – žmonės. Todėl jos draudžia darbuotojus, o ne įrangą ar pastatus. Biurai, aišku, būna apdrausti, bet tai savininkų, o ne nuomininkų reikalas. Tuo metu gamykloje, jei kiltų gaisras, įmonė prarastų gamybos pajėgumą ir be draudimo vargu ar turėtų pinigų viską atstatyti“, – teigia specialistas.
Jis reziumuoja, kad svarbiausia apdrausti tas sritis, kurių praradimas galėtų lemti veiklos nutraukimą.
