„Visą laiką stebime vagysčių statistiką ir matome, kaip elgiasi tie, kurie vogti eina kaip į darbą. Šių metų trijų ketvirčių rezultatai mus šokiravo. Susumavome keturių didžiųjų prekybos tinklų duomenis ir gavome, kad vagysčių skaičius padvigubėjo. Jei pernai buvo surašyti 9537 pareiškimai, tai šiemet – 18 635.
Vagys jaučiasi nebaudžiami – eina į parduotuvę, prisirenka prekių iki 150 eurų. Ir paminėti surašytų pareiškimų skaičiai yra tik tie, kai pagaunamas vagis, išnešęs prekių iki 150 eurų. Bendri skaičiai dar didesni“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria'' sakė asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
– Kodėl 150 eurų yra ta riba?
– Tai riba tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. Vagys žino kodeksus ir žino skirtumus tarp jų.
Tiesa, būna kuriozinių atvejų, kai vogė keptuves ir dar įsimetė ledų porciją, dėl ko ir viršijo 150 eurų. Tačiau tai – reti atvejai. Vagys labai apskaičiuoja, žino kainą, žino, kokia prekės paklausa šešėlinėje rinkoje, nes vagia ne sau valgyti, o pardavimui. Prekės šešėlinėje rinkoje parduodamos mažesne kaina nei parduotuvėje.
Vagys pasidarė rimti konkurentai patiems prekybininkams: jei prekybos tinklo apyvarta 12 mlrd. eurų, tai nuostolis dėl vagysčių gali sudaryti apie 60 mln. eurų. Kosminiai pinigai. Tai – jau stambus prekybininkas.
– Bet sakote, kad tai – etatiniai vagys. Gal galima jų neįsileisti į parduotuvę?
– Taip, etatiniai – juos jau ir iš veidų atpažįsta. Yra toks dalykas, kaip socialinis uždraudimas – policija mums dar neseniai į vardijo šią galimybę, tarpusavyje dar jos neaptarėme. Bet ką tikrai žinome, kad negalime dalintis vagių nuotraukomis, nes veikia Bendrasis asmens duomenų reglamentas. Todėl vagys triumfuoja ir laimi prieš valstybę: jie jaučiasi nebaudžiami, siautėja.
– Bet ši problema įsisenėjusi?
– Taip, ji sena. Iš pradžių galvojome, kad galbūt pirmoje grandyje yra trūkumas: kad policija nenori važiuoti, forminti prašymo, nenori vagysčių supakuoti į bendrą krūvą, kad parodytų, jog tai – sisteminiai vagys.
Dar prieš metus su policija turėjome darbingų susitikimų. Ji padarė sprendimus, kaip prekybininkai teikia informaciją – per specializuotą kanalą, kad vagis subendrintų. Jei ten ir buvo kokia spraga, jos seniai jau nebėra. Policija sukūrė specialų algoritmą, kuris ir šiandien veikia. Policija padaro viską.
Posėdžiavome su kuo tik įmanoma, ieškodami, kas valstybėje neveikia, kad blogis yra laimėtojo pozicijoje. Dabar galvojame, kad galbūt spraga yra teisiniame reglamentavime.
Kreipėmės į Viliaus universiteto Teisės fakulteto teisininkus mokslininkus, kad jie paaiškintų, kaip čia yra: jei vagi iš žmogaus, tai baudžiama jau nuo pirmo euro, o jei iš prekybininko – tai nuo 151 euro. Bet tos vagystės nesumuojamos. Jų argumentas – negalima susumuoti administracinių atsakomybių.
Bet kažkas turėtų būti, nes kitose valstybėse ši problema kažkaip sprendžiama. Mes nesiimame spręsti, ar čia spraga tarp kodeksų, ar taikymo problema. Kol kas neturime atsakymų, kokie galėtų būti sprendiniai.
Paprastai sako, kad pagautas vagis turi prisipažinti, kad jo planas buvo eiti daug kartų vogti. Bet suprantama, kad jie to nesako: aiškina, kad jis – narkomanas, kuriam reikėjo dozės. Kai pagauna tą pačią dieną dar kartą – vėl tas pats. Jie apsimeta kvaileliais, o teismai privesti jais tikėtis. Tačiau jei gyvūnas kvaksi kaip antis ir krypuoja kaip antis, tai yra antis.
– Vienas asmuo buvo apsivogęs 53 kartus.
– Taip, bet, mūsų nuostabai, Aukščiausiasis teismas (AT) neįžvelgė tęstinės tyčios ir tą žmogų išteisino. AT formuoja teismų praktiką. Įsivaizduokite, kokia demotyvacija dirbti policijai ir prokuratūrai, jei aukščiausios instancijos teismas pasakė, jog čia viskas tvarkoje.
Paskirtų baudų šie asmenys nemoka, turto, legalių pajamų neturi – bauda jiems buvusi nebuvusi.
– Kaip manote, kas vagis atgrasytų?
– Šiuo metu manome, kad tai būtų baudžiamoji atsakomybė – atsiranda teistumas, kitokios pasekmės. Buvo atvejų, žinoma, kai ir po kalėjimo vagis grįžta ir tą patį daro. Tačiau jis daro jau kitokį darbą: kuruoja kitus vagis, juos paskirsto, išvežioja – organizuota visa struktūra.
Ne kiekvieną kuprotą išlygins, bet manome, kad tikrai atgrasytų, nes pasekmės būtų visai kitokios.
– Kur parduodamos vogtos prekės?
– Per pandemiją vagysčių buvo šiek tiek sumažėję: ar dėl reguliuojamo srauto, ar dėl galimybių paso, kita vertus, buvo kaukės. Mūsų hipotezė, dėl ko tuo metu vagysčių buvo mažiau – problema realizuoti pavogtas prekes, nes buvo uždaryti turgūs, apribotas judėjimas.
Alkoholiniai gėrimai tikriausiai parduodami taškuose. Kadangi vagiami ir maisto produktai – kava, dabar išpopuliarėjo sviestas – jie, matyt, keliauja į turgavietes.
Apskritai labai vagia kvepalus, žaislus, alkoholį: vagia tai, kas negenda, kas turi paklausą antrinėje rinkoje – yra brangu ir dar brangsta.
– Ar yra sezoniniai svyravimai?
– Kalėdos – darbymetis visiems prekybininkams, nelegaliems – taip pat. Matyt, žmonės ieško dovanų ir pabando rasti pigiau.
Būna ir ekonominių motyvų, kai žmogus vagia iš nepritekliaus, bet jis elgiasi kitaip, jis neprofesionalas.
Pastarojo meto naujiena – loterijų bilietai. Juos vagia įžūliai. Tarkime, vienas pavyzdžių – žmonių akivaizdoje pasiėmė stendą su bilietais ir išsinešė. Tai gąsdina ir pirkėjus.
(Štai gruodžio 1 d. naujienų agentūra BNS pranešė, kad Šiauliuose iš degalinės pavogti 57 momentinės loterijos bilietai.
Kaip skelbia policija, nusikaltimas Dubijos gatvėje esančioje degalinėje galėjo būti padarytas tarp lapkričio 11 dienos 23 val. 30 min. ir lapkričio 12 dienos 2 val.
Nenustatytas asmuo nuo prekystalio pagrobė įvairius momentinės loterijos bilietus ir pasišalino. Turtinė žala – 416 eurų.)
Parduotuvėse vagia ir tabaką: jei pastebėjote, jis pakeltas aukščiau arba paslėptas. Taip saugomasi.
Vagia riešutus – jie labai pabrangę, todėl kai kas net ant riešutų pakuočių deda apsaugos priemones, kurios vagystės atveju ima cypti.
Yra ir įmantrių vagių, kurie ant brangesnės prekės užklijuoja pigesnės prekės brūkšninį kodą. Yra tokių, kurie krepšyje įsirengia aliuminio folijos apsaugas, kad vagiant apsaugos priemonės nepradėtų cypti. Kiti vaizduoja epilepsijos priepuolį, o kai apsaugininkai pribėga jo gelbėti, bendrininkai išneša prekes. Yra ir smurtaujančių vagių.
Jei teisės aktai skatina amoralų elgesį – o teisės aktai tą daro – jie nėra geri. Laimei, kad nebuvo padidinta riba, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes buvo ir tokių ketinimų. Norėta vietoje 150 eurų nustatyti 250 eurų ribą.
