Keičiasi pirkėjų elgesys
Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovo Arūno Vizicko teigimu, dėl to, kad parduotuvių lentynose kainos auga, itin prisidėjo gamintojai, kurie infliaciją pajuto stipriai. Jiems išaugo ir žaliavų, ir energetikos kainos, augo ir darbo užmokestis, taip pat jie nebuvo tikri, ar visas žaliavas išvis pavyks gauti. Tad kainas pirmiausia didino jie, o prekybininkai, taikydami antaikinius, sumas dar labiau išpūtė.
„Ir iš to daugiausia laimėjo, daugiausia eurų nuo maisto produktų susirinko prekybininkai, o antroje vietoje – valstybė, rinkdama pridėtinės vertės mokestį (PVM). Bet skambant idėjoms apie gerovės valstybę neturėtų būti taip, kad valdžia nori surinkti daugiau mokesčių. Ji turėtų galvoti apie tarnystę visuomenei, paimti tiek pinigų, kiek reikia paslaugai atlikti, o likusias dalis investuoti į tai, kad šalis taptų konkurencingesnė, efektyvesnė“, – sakė A.Vizickas.
Pašnekovas pastebėjo, kad dėl išaugusių kainų gyventojai ima ko nors, pavyzdžiui, saldumynų, atsisakyti. Dalis ima ieškoti pigesnių prekių alternatyvų, renkasi pigesnes privačias prekybos tinklų etiketes arba medžioja akcijas.
„Jungtinėje Karalystėje jau pastebima, kad gyventojai, kasoje pamatę, kad suma peržengia psichologinę ribą, nusprendžia vienos ar kitos prekės atsisakyti ir jos nebeimti. Lietuvoje kol kas to dažnai dar nematome, nors prie kasų kartais tenka išvysti krūveles prekių, kurių galbūt buvo atsisakyta. Gal ir Lietuvoje žmonės ims taip elgtis“, – svarstė jis.
Mažiau perkant kainos kristų?
Iš ekonomistų tenka išgirsti, kad, jei žmonės pirktų mažiau, prekybininkai būtų priversti mažinti kainas, tačiau kol gyventojai perka, tol ir parduoti galima aukštomis kainomis.
A.Vizickas pripažįsta, kad tai tiesa, visgi maisto prekių gyventojai atsisakyti negali: „Privalome valgyti ir patys, ir vaikus pamaitinti, todėl pirkėjų kantrybė yra geležinė. Brangsta, burnojama, bet toliau perkama.“
Tuo metu Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius su tokiu teiginiu nesutiko: „Jei įmonė patiria tokius nuostolius, kad gaminti išvis tampa nebeverta, tada nebesvarbu, gyventojai perka ar ne. Dirbti ir toliau turėti nuostolį – tai prasilenkia su ekonomine logika ir iš to nieko gero nebus.“
Jis taip pat paminėjo, kad dėl ilgalaikių sutarčių infliacija mėsos produkciją dar tik vejasi, todėl netolimoje ateityje kaina dar gali augti iki 10 proc.
„Viskas priklausys nuo kiekvienos įmonės, bet potencialo tam yra. Vis tik žaliavos yra pabrangusios, pavyzdžiui, kiaulienos žaliavos – apie 50 proc. pabrango. Išaugusios ir energetikos kainos, darbo užmokestis.
Bet mėsa buvo vienas iš tų produktų, kuris pabrango gana santūriai, o ir šiuo metu šviežia mėsa yra įperkama. Žinoma, mėsos gaminių, kuriems reikia daugiau darbo sąnaudų, energijos išteklių, kainos yra didesnės, bet čia matome objektyvias brangimo priežastis ir pigimas kol kas nenusimato“, – kalbėjo E.Mackevičius.
Jis taip pat aiškino, kad Lietuvos reglamentai mėsos gaminiams yra daug griežtesni, palyginti su kitomis šalimis, ypač Lenkija. „Jei Lietuvos gamintojas gamintų taip, kaip Lenkijos, kaina būtų ženkliai žemesnė ir tada lenkus galėtume nukonkuruoti, bet kadangi mes norime turėti kokybę, turime už ją mokėti ir didesnę kainą“, – teigė jis.
Kai kas dar gali brangti
Nors tokios diskusijos dingo, A.Vizicko manymu, sumažinti PVM tarifą pirmojo būtinumo prekėms, pavyzdžiui, vaisiams, daržovėms, mėsai, duonai, pienui, yra gera idėja.
„Juk anksčiau nuo euro mokėdavome 21 proc. PVM, o kainoms išaugus dabar mokame nuo 2 eurų 21 proc. PVM. Bet diskusijos apie tai neliko prisidengus pasakymais, kad PVM sumažinimas nusėstų pas prekybininkus.
Lenkai tokiu sprendimu taip pat rizikavo, bet rizika pasiteisino, o tie prekybininkai, kurie bandė manipuliuoti, iš karto gavo per nagus, konkurencijos taryba paviešino tokią informaciją“, – kalbėjo pašnekovas.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis bandė įrodyti, kad tik atrodo, jog prekybininkai dalį kainos augimo pasiima sau, nors neva iš tiesų tiek, kiek brango prekės, augo ir savikaina.
„Lapkritį mūsų marža net sumažėjo 0,7 proc., palyginti su pernai. Per mėnesį 0,7 proc. yra apie 400 tūkst. eurų mūsų apyvartos“, – skaičius įvardijo vadovas.
„Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis taip pat teigė, kad, jo žiniomis, daugelio maisto pramonės įmonių maržos ne augo, o mažėjo, kai žaliavų ir energetikos kainos, atlyginimai tik augo.
„Ne vieną dešimtį metų dirbu su maisto pramone ir tokio drastiško bei greito maržos susitraukimo nesu matęs“, – tvirtino jis.
Visgi M.Snarskis ir pats jau tikisi kainų kritimo, nors šoktelėjimų dar gali būti. Jis taip pat akcentavo, kad kainų kritimo nereikėtų tikėtis visose kategorijose, nes, pavyzdžiui, cukrus ir toliau brangsta, tad tų produktų, kuriuos pagaminti reikia daug cukraus, kainos ir toliau gali augti.
D.Dundulis kainų mažėjimui turi griežtą sąlygą – turi nebebrangi ir žaliavos bei energetika. Jei jų kainos liks tokiame lygyje, kokiame buvo spalį, maistas po truputį turėtų pigti, nors į pradinę kainą iki didžiųjų pabrangimų negrįšime, bet 5–10 proc. kainos kritimą galbūt ir galėsime išvysti.
Be to, A.Vizicko nuomone, būtų pravartu, kad prekybos tinklai savo tinklalapiuose skelbtų prekių kainas viešai, taip būtų daugiau skaidrumo, būtų galima lyginti skirtingų prekybos tinklų kainas Lietuvoje ar pasilyginti net su kitų šalių rinkomis. Taip neva būtų daugiau skaidrumo ir aiškumo, ar nustatomos kainos yra teisingos.
