Tuo metu Estijos ekonomika, anot jo, formaliai paniro į recesiją: bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja antrą ketvirtį iš eilės, o metinis BVP nuosmukis šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 2,3 proc.
Latvijos BVP tuo pačiu laikotarpiu taip pat susitraukę. Yra didelė tikimybė, kad ekonomika taip pat formaliai panirs į recesiją – metinis BVP nuosmukis trečiąjį ketvirtį siekė 0,4 proc.
Tačiau gerą situaciją Lietuvoje, pasak Ž.Maurico, lemia trys veiksniai.
Visų pirma, šalies pramonės sektorius demonstruoja „solidų“ 6,4 proc. metinį augimą, kuris BVP pakėlė 1,5 procentiniais punktais.
„Lietuvos pramonės augimą lemia pastaraisiais metais reikšmingai išaugusios investicijos į naujų fabrikų statybą, kurioje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, svarbų vaidmenį atlieka ne sostinės regionas. Lietuvos pramonė taip pat pademonstravo didelį lankstumą ir pasinaudojo sutrūkinėjusiomis pasaulio gamybos grandinėms COVID-19 pandemijos metu: gamybos modeliui keičiantis iš „just in time“ į „just in case“ Lietuvos įmonės sugebėjo reikšmingai padidinti eksporto rinkos dalį“, – rašė jis.
Antras veiksnys aprėpia informacinių technologijų ir finansinių paslaugų sektorius. Šiame sektoriuje – 6,5 proc. metinis augimas, tai šalies BVP pakėlė 0,5 procentinio punkto.
„Lietuvos finansinių ir IT paslaugų eksportas per 5 metus išaugo kone keturis kartus! Įspūdingas pasiekimas, leidęs mums aplenkti Latviją, kuri per penkmetį išspaudė vos 10% augimą, bei prisivyti Estiją, kuri per 5 metus išaugino šių paslaugų eksportą tris kartus“, – pridūrė ekonomistas.
Trečia dedamoji – žemės ūkio sektorius, kuris demonstravo spartų 7,6 proc. augimą. Juo labiau, kad Lietuva, kaip minėjo Ž.Mauricas, pasaulyje pagal kviečių eksporto apimtis patenka į penkioliktuką. Tai yra svarbus vaidmuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste bei eksporto blokados klausimu.
Gera žinia ir ta, kad Lietuvoje „gamyklos dygsta kaip grybai po lietaus“, – sakė jis.
