Verslas mato ydų
Aštuonios verslo organizacijos kreipėsi į Seimo aplinkos apsaugos komitetą, prašydamos nesvarstyti įstatymo dėl stiklo pakuočių užstato sistemos. Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Robertas Klovas paaiškino, kuo netinkamas stiklas.
„Verslas yra atsakingas už visas pakuotes, išleidžiamas į rinką, jis turi visas sutvarkyti. Verslas tą ir daro, jam tos užduotys aiškios. Jei verslas nesusitvarko su tomis užduotimis, yra Seimo nustatytos baudos. Kad būtų galima įvykdyti užduotis, yra reikalų: mes turime taip išplėtoti konteinerinę sistemą, kad į ten būtų surenkami pakankami kiekiai pakuočių.
To žaidimo taisyklės buvo pakeistos prieš pusantrų metų. Tiek verslui, tiek savivaldybei patikslintas įstatymas buvo rimtas iššūkis. Dabar šis įgyvendinimas jau eina į pabaigą, ir netikėtai atsiranda projektas dėl stiklo įtraukimo į užstato sistemą. Be techninių daykų, mes matome pagrindinę ydą: vietoj nustatyto aiškaus mechanizmo yra peržaistos žaidimo taisyklės“, – sakė R.Klovas.
Svarbiausia – gyventojai
Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sakė, kad dėl stiko įtraukimo į užstato sistemą buvo rimtai diskutuota. Politikai didžiausią dėmesį šiuo atveju kreipia į paprastus gyventojus, o ne į verslą.
„Mes matome, kad Lietuvoje žmonių įprotis dalyvauti užstato sistemoje yra labai aukštas. Žmonės yra linkę rūšiuoti visus butelius ir nešti juos į taromatus. Natūralu, kad sistema turi būti patogi žmogui. Norime, kad Lietuva būtų pradininkė Europoje, kadangi mūsų visuomenė yra linkusi rūšiuoti“, – pabrėžė ji.
Vis dėlto Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė aiškino, kad kai dabar ketinama į gerai veikiančią užstato sistemą įtraukti tai, kas jai netinka, tikėtina, tai pakenks visai sistemai.
„Dabar turime gerai veikiančią užstato sistemą ir dar tobulintiną konteinerinę sistemą. Po to mes turėsime konteinerinės sistemos likučius ir griūvančią užstato sistemą.
Sakoma, kad žmonės labai palaiko užstato sistemą ir mielai neš į ją butelius. Užstato sistema turės plėstis, pereiti į naują skaičiavimo sistemą, nežinau, ką parduotuvės turės padaryti. Ta sistema lūžinės, o tuo metu konteinerinė sistema lieka be nieko, ji išbrangsta, o ją vis tiek reikia išlaikyti – vis tiek ten keliauja kai kurios pakuotės.
Be to, mes nežinome, ar gyventojai norės nešti stiklą – jis sunkus, barška, tarška, dūžta. Skiriasi butelių svoriai, o taromatai juos sveria – vieną butelį priims, o kito ne. Ten bus didelis chaosas, žmonėms tai gali nepatikti. Jie gali butelius ir toliau mesti į konteinerinę sistemą. Kas bus tada? Tada konteinerių sistema taps traukos centru asocialiems žmonėms, kurie ten eis žvejoti, kad ištrauktų butelius ir neštų į užstatą“, – aiškino R.Vainienė.
Be to, kaip aiškino pašnekovė, dabartiniai taromatai nėra pritaikyti stiklo butelių priėmimui. Tai reiškia, kad jeigu bus priimta įstatymo pataisa, verslui tektų nusipirkti naujus taromatus.
Jai antrino ir R.Klovas.
„Manau, kad tokio didelio pasitenkinimo taromatu nebus. Kuriant visą šitą užstato sistemą buvo sumodeliuota, kad ir vartotojas būtų patenkintas. Tai, ką taromatai gali geriausio, šiuo metu į juos sudėta. Šiai sistemai negalima užkrauti visko, tokie sprendimai turės šalutinių efektų, sistema gali pradėti rimtai šlubuoti“, – aiškino jis.
Apokalipsės nebus?
Tačiau, pasak A.Gedvilienės, toks neigiamas ateities įsivaizdavimas tik reiškia, kad yra nepasitikima vartotojais.
„Man atrodo, jei vartotojas geba parsinešti pilną butelį, jis kažkaip iki surinkimo vietos parneš ir tuščią butelį – nematau didelės problemos. Komitete turėsime diskusiją, kaip padaryti tą sistemą veikiančią. Mes turėsime tikslus, bet svarbiausia, kad būtų patogus rūšiavimas.
Matome, kad visuomenę motyvuoja centų susigrąžinimas. Manau, mūsų verslas tikrai gabus, galintis sukurti veikiančią sistemą ir sudės visas pastangas, kad stiklo tara būtų priimta tinkamai. Po poros metų mes diskutuosime apie tai, kad džiaugiamės šia sistema“, – šnekėjo ji.
„Aš tikrai nepieščiau tos apokalipsės, man atrodo, kad svarbiausia sutvarkyti savo sukurtas atliekas. Manau, kad kuo greičiau mes apsispręsime, tuo aiškiau bus ir verslui. Jeigu mes dabar šį sprendimą atidėsime, po dvejų metų mes vis tiek vėl turėsime grįžti, pradėti diskusiją nuo pradžių. Aiškumas – geriausias dalykas visiems“, – pridūrė A.Gedvilienė.
Anot Seimo Aplinkos komiteto pirmininkės, Lietuva, pasirinkusi stiklą įtraukti į užstato sistemą, būtų pavyzdys visai Europai.
„Jei galiausiai verslas būtų atviresnis ir sėstų profesionaliai diskutuoti, būtų lengviau. Kol kas pešiojamės lyg aklas su kurčiu ir iki galo nesusitariame“, – pabrėžė pašnekovė.
