ES nustojo importuoti rusišką anglį, atsisako didžiosios dalies rusiškos naftos, nebeperka daugelio rusiškų prekių – auksas, ikrai ar degtinė jau perkama kitur. Vis tik dėl deimantų niekas nesusirūpino. Šis aplaidumas stebina, nes prekyba deimantais paveiktų tik vieną ES valstybę narę – Belgiją, visuomet teigusią, kad tokio draudimo neblokuos, rašo „The Guardian“.
Nors pasivaikščiojimas po Antverpeno deimantų rajoną trunka vos penkias minutes, o vieno kvadratinio kilometro plote praeina 86 proc. pasaulio neapdorotų deimantų. Į Antverpeno biurus atkeliauja milijardų metų senumo brangakmeniai iš Botsvanos, Kanados, Pietų Afrikos Respublikos, Angolos ir Rusijos kasyklų gelmių.
Taika verta „daugiau nei bet kokie deimantai“, taip dar kovo mėnesį, kai Belgijoje prekyba rusiškais deimantais tęsėsi, šalies parlamentui pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Finansavo net karinį povandeninį laivą
Rusijos deimantų bendrovę „Alrosa“ kontroliuoja pati Ukrainos agresorė. Rusijai ir Jakutijos respublikai – didžiuliam šiaurės Sibiro regionui, kuriame yra dauguma bendrovės kasyklų, – kartu priklauso 66 proc. „Alrosos“ akcijų.
Tiesa, šios įmonės vadovas, Sergejus Sergejevičius Ivanovas, buvo vienas pirmųjų rusų oligarchų, kuriam Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pritaikė sankcijas jau pirmąją invazijos į Ukrainą dieną. Oligarchas – vienas artimiausių Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininkų.
Remiantis bendrovės dokumentais ir Europos Komisijos duomenimis, ši įmonė finansavo kovinį povandeninį laivą B-871, pavadintą „Alrosa“. Dar birželį Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad po aštuonerius metus trukusio modernizavimo, laivas aprūpintas ir sparnuotomis raketomis.
ES pareigūnai viename iš projektų, kurį analizavo „The Guardian“ yra nurodę, kad būtent dėl to turėtų būti taikomos sankcijos. Tačiau patvirtintame galutiniame projekte šios įmonės nebeliko. „Tai buvo keistas modelis“, – sakė vienas ES diplomatas. – „Gavome juos (deimantus) Europos Komisijos pasiūlyme, o paskui paskutinėmis valandomis gavome informacijos, kad jo ten nėra“.
Tačiau tai ne vienintelė tokia šalis, kuriai užtikrinamos išimtys. Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai netaikomas naftos embargas, o Italija ir pati Belgija užsitikrino lengvatą uždrausti tam tikrus rusiškus plieno gaminius. Tuo metu JAV uždraudė nepramoninių deimantų importą iš Rusijos, Jungtinė Karalystė pritaikė sankcijas šiai bendrovei.
Dėl sankcijų apie 10 tūkst. žmonių prarastų darbą
Antverpene deimantais prekiaujama nuo XV amžiaus. Pasak Antverpeno pasaulinio deimantų centro prekybos asociacijos, viename deimantų rajone perka ir parduoda apie 1 700 bendrovių ir 4 500 prekiautojų. Nors ši pramonė tapo skaitmeninė, ekspertai tvirtina – norint įvertinti neapdoroto deimanto vertę, jį reikia pamatyti po mikroskopu.
Iki invazijos į Ukrainą, 25 proc. neapdorotų deimantų, keliaujančių per Antverpeną, buvo iš Rusijos. Remiantis Belgijos nacionalinio banko statistiniais duomenimis, kuriais pasidalijo „The Guardian“, 2021 m. Belgija importavo 1,8 mlrd. eurų rusiškų deimantų, o per pirmuosius aštuonis 2022 m. mėnesius – 1,2 mlrd. eurų.
Fiksuojama, kad 2022 m. prekyba vyko lyg amerikietiškais kalneliais: birželį staigiai išaugo iki 393,8 mln. eurų, o vėliau smarkiai sumažėjo. 2022 m. rugpjūtį Belgija importavo 35,9 mln. eurų rusiškų deimantų, palyginti su 215,4 mln. eurų tą patį 2021 m. mėnesį, t. y. 83 proc. mažiau nei pernai. Teisintasi, kad sandorių padidėjimas įvyko dėl išankstinių sandorių.
Antverpeno pasaulio deimantų centro atstovas spaudai Tomas Neysas atmeta tokį importo draudimą. Pasak jo, Antverpenas turi likti „atviromis durimis įmonėms, kurios neturi kitų galimybių“. Mat smulkiesiems prekybininkas labai sunku ir neturės jokių alternatyvų – tai yra nišiniai sektoriai.
Skaičiuojama, kad sustabdžius rusiškų deimantų importą kyla pavojus 10 000 darbo vietų: 4 000 tiesioginių ir 6 000 netiesioginių.
Privačiai Belgijos pareigūnai įspėjo ES dėl darbo vietų praradimo, nors vyriausybė tvirtina niekada nesiekusi blokuoti sankcijų. „Mūsų šalis niekada neblokavo priemonių, susijusių su deimantų sektoriumi“, – kovo mėnesį sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo. Vis dėlto, kai „Alrosa“ buvo įtraukta į paskutinį sankcijų raundą, Belgija, pasak vieno šaltinio, susilaikė.
EK atsisakė komentuoti, kodėl bendrovei „Alrosa“ nebuvo taikomos ankstesnės sankcijos. Paklaustas apie deimantų įtraukimą į būsimas priemones, atstovas spaudai atsakė: „Visus sprendimus dėl naujų sankcijų įvedimo valstybės narės (ministrų) taryboje priima vienbalsiai, o diskusijos yra konfidencialios, tačiau niekas nėra atmesta“.
Rusiški deimantai nukeliautų į Indiją?
Antverpene įsikūrusios „Tarptautinės taikos informacijos tarnybos“ direktorius Filipas Reyniersas teigė, kad Belgija deimantų klausimu turėtų imtis iniciatyvos – mat pati daug metų save pristatė kaip kovos su kruvinaisiais deimantais lydere.
Antverpeno deimantų pramonės atstovai teigia, kad tokie veiksmai paskatintų deimantų prekiautojų iš Antverpeno išvykimą į Artimuosius Rytus ir Indiją – šalis, kurios vis dar prekiauja su Rusija. „Tai nėra koks nors miglotas įspėjimas: galiausiai susidursite su rizika, kad visa 40 mlrd. eurų (metinė apyvarta) nukeliaus į Indiją ar Dubajų ir jie taps didžiausiu prekybos centru pasaulyje“, – sakė J.Neysas.
„Ar gera mintis taip sau pakenkti, kad sunaikintume savo pačių ekonomiką?“ – klausė jis. „Dėl ko atiduoti ją šalims, kurios šiandien neturi jokių problemų arba neturi jokių problemų dėl santykių su Rusija? Jūs apdovanojate šalis, kurios daro priešingai, nei norite, kad jos darytų“, – pridūrė J.Neysas.
Tuo metu Belgijos vyriausybė teigia, kad draudimas rusiškiems deimantams turėtų būti kur kas platesnis, apimantis šlifuotus ir poliruotus akmenis. Tačiau JAV deimantų draudimo kritikai atkreipė dėmesį į tai, kad tai neužkerta kelio importuoti rusiškus deimantus per Indiją po to, kai jie toje šalyje buvo išpjauti ir nušlifuoti, paverčiant juos „indiškais“ deimantais.
Antverpene vienas juvelyras atviravo, kad prekyba jau ir taip griežtai reguliuojama. „Deimantus gauname iš rinkos, kuri dabar labiau nei bet kada stengiasi ištirti žaliavos tiekimo kilmę ir etiškumą“, – sakė Peteris Poussenier, turintis juvelyrinių dirbinių parduotuvę ir dirbtuves šiame rajone. „Deimantai byloja apie fantaziją, susijusią su turtais, todėl žmonės yra daug kritiškesni“, – dalijosi mintimis jis.
Kitas Antverpeno juvelyras sakė nežinantis galutinės savo deimantų kilmės – ar jie atkeliavo iš Rusijos, ar iš kitur. „Niekada negali žinoti“, – sakė trečios kartos juvelyras Davidas, atsisakęs nurodyti savo vardą ir pavardę. Nors jis nemanė, kad rusiškų deimantų draudimas turės įtakos jo verslui, jis negalėjo pritarti žingsniui, kuris, jo manymu, pakenks Antverpeno prekybininkams.
„Verslas yra verslas, karas yra karas. Nemėgstu kištis į kieno nors duoną“, – pareiškė juvelyras.
Parengta pagal „The Guardian“ informaciją.
