Jas Finansų ministerija parengė kartu su Lietuvos banku ir finansų rinkos dalyviais bei trečiadienį ketina teikti Vyriausybei.
„Stipri kapitalo rinka sujungia ir norinčius pasiskolinti, ir norinčius investuoti. Taip išgaunamas bendras interesas, kad tie, kurie nori investuoti savo lėšas, ir tie, kuriems jų reikia, atranda vieni kitus. Taip, ko gero, geriausiai ir panaudojami finansiniai ištekliai“, – teigė G.Skaistė.
Pasak jos, Lietuvos kapitalizacijos lygis yra žemas bei taip nebepasiekė iki 2008 m. finansų krizės buvusių 23,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). 2021 metais BVP ir kapitalizacijos santykis siekė 9,5 proc., kai ES šis rodiklis sudaro 70 proc. Bendras kapitalizacijos lygis nesiekia 7 mlrd. eurų.
„Santykis yra vienas žemiausių ES, todėl akivaizdu, kad tam tikri bendri sprendimai ir bendrų naujų priemonių paieškos prisidėtų prie to, kad Lietuvos ekonomika galėtų būti labiau paskatinta per privataus kapitalo įveiklinimą“, – akcentavo ministrė.
Tam Finansų ministerija ketina sukurti specialią Kapitalo tarybą, kurioje posėdžiaus Finansų bei Ekonomikos ir finansų ministerijų, Lietuvos banko ir finansų rinkos atstovai. Anot G. Skaistės, taryba prižiūrės, kaip gairės vykdomos, teiks pasiūlymus kaip spręsti probleminius klausimus, tarpininkaus tarp valstybės institucijų ir rinkos dalyvių. Tarybai taip pat teks užduotis formuoti bendrą Lietuvos poziciją ES šalių derybose.
Kartu 2023–2025 ministerija ketina ieškoti, kaipt tobulinti Akcinių bendrovių įstatymą ir pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų reguliavimą, taip pat siekti sukurti bendrą trijų Baltijos valstybių kapitalo rinką.
„Yra atskiros iniciatyvos suvienodinti reguliavimą, kad investuotojai galėtų naudotis investiciniais instrumentais, kurie bendri visose trijose valstybėse“, – sakė G.Skaistė.
Taip pat bus siekiama Seimo pavasario sesijoje įteisinti investicinę sąskaitą, gerinti pasirinkimo sandorių apmokestinimo teisinį aiškumą.
„Labai svarbu komunikuoti apie mūsų palankų Lietuvos mokestinį režimą ir užsienio investuotojams, kad jie žinotų, koks reguliavimas yra pas mus ir kad turime tam tikrų palankesnių teisėkūros reguliavimo aspektų, kurių galbūt nėra kitose valstybėse“, – dar vieną gairių tikslą įvardijo ministrė.
Be šių krypčių, ministerija dar sieks didinti naujų finansinių produktų pasiūlą, biržinių bendrovių skaičių, sukurti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos smulkių ir vidutinių įmonių pirminio viešojo siūlymo (IPO) fondą.
Kartu bus siekiama, kad Baltijos šalims būtų suteiktas besivystančių rinkų statusas.
„Vis dar esame kitaip reguliuojamas, apibūdinamas regionas. Manome, kad tai padėtų pritraukti papildomų investuotojų. Bet kol turime mažai įmonių ir likvidumo, ir investuotojai, turbūt, vengia aktyviai veikti Lietuvoje“, – kalbėjo G.Skaistė.
Taip pat bus mėginama pritraukti naujus finansinius tarpinininkus, sukurti teminę bandomąją finansinių operacijų aplinką, atnaujinti finansinio švietimo planą gyventojams ir smulkiam bei vidutiniam verslui.
