Mechatronika ir „Macarons“ – štai kas vienija robotų meistrus su gardėsių kepėjais

Pabradėje įsikūrusi medicinos priemonių gamykla „Intersurgical“ išsiplėtė – Visagine pernai buvo atidarytas jos padalinys,

Šiuo metu įmonė gamina kone 3 tūkst. skirtingų pavadinimų gaminių, kurie naudojami operacinėse, intensyvios terapijos skyriuose, avarijų ir greitosios pagalbos, pooperacinėse ir kitose ligoninės palatose, taip pat ir namuose. Beveik visa pagaminama produkcija yra eksportuojama ir platinama virš 100 pasaulio valstybių.

Užsakymų gamykla gauna daug, užtat jai reikia ir kvalifikuotų darbuotojų, gebančių dirbti modernioje – robotus bei automatines sistemas įdiegusioje įmonėje.

Tad ši įmonė nėrė ten, kur kiti gamintojai dar bijo sušlapti kojas – priima į darbą darbuotojus, kurie vėliau tampa pameistriais. Taip ji užsiaugina kvalifikuotų specialistų.

Pasak bendrovės „Intersurgical“ Personalo vadovės Ramunės Bindokienės, pirmoji mechatronikų ir mechanikų pameistrių grupė startavo 2016-aisiais.

„Tuo metu pas mus dirbo keturi meistrai: du – elektronikos specialistai ir du – mechanikos. Jie gerai jautėsi galėdami savo sukauptas žinias perduoti mokiniams.

Vėliau vienas iš mūsų meistrų išėjo dirbti į Visagino profesinio mokymo centrą – būtent šioje profesinėje mokykloje mūsų pameistriai mokėsi ir šuo metu mokosi teorijos“, – paaiškino R.Bindokienė.

Pameistrystė – tai dualinis mokymas, o tai reiškia, kad pameistriai turi po du mokytojus, vieną – įmonėje, kurioje dirba pagal pameistrystės darbo sutartį, kitą – profesinėje mokykloje.

„Pameistriai maždaug trečdalį laiko turi skirti teorijos mokslams: 30 procentų jie mokosi mokykloje, 70 procentų – įmonėje.

Taigi dirbdami pas mus jie gauna komandiruotes – suburiame juos ir keletą kartų per mėnesį, numatytu laiku, iš Pabradės autobusu nuvežame į Visagino profesinio mokymo centrą. Tie, kurie dirba Visagino padalinyje, taip pat turi atsitraukti nuo darbų teorijos mokslams.

Be to, mokant darbuotojus pameistrystės būdu yra svarbi įmonės meistro bei profesijos mokytojo mokykloje bendrystė. Jie derina mokymo planus, pamokų bei žinių vertinimo laiką“, – kalbėjo Ramunė.

„Intersurgical“ gamykloje Pabradėje yra įrengta mokymo klasė, – tokios klasės turi būti įmonėse, kuriose dirba ir mokosi pameistriai.

Dirbdami kartu su meistru pameistriai mokosi, pavyzdžiui, mechatronikai montuoja įrenginius, juos programuoja. Bet pirmiausia to pasimokoma įmonės mokymo klasėje, stebint, kaip įrenginys surenkamas pagal brėžinius.

Mechatronikai, šaltkalviai, staklininkai – tai pagrindinės profesijos, kurių „Intersurgical“ moko pameistrius kartu su Visagino profesinio mokymo centru.

„Nuo 2021-ųjų rugsėjo atsirado naujausia Lietuvoje mokymo programa – rengiame plastiko liejimo mašinų derintojus. Tokių specialistų niekas neruošė, tad bendradarbiaujant kartu su Visagino profesinio rengimo centru ji ir buvo įdiegta“, – pasidžiaugė R.Bindokienė.

Per šešerius – nuo 2016-ųjų, dirbdama išvien su profesine mokykla, įmonė parengė 132 pameistrius – dėl tam tikrų priežasčių kitur įsidarbino vos 16-a absolventų, visi kiti liko dirbti ten, kur mokėsi, o dalis jų jau užima aukštesnes pareigas.

Lietuvoje dar nemažai gamybos įmonių trypčioja, nesiimdamos mokyti pameistrių. Dalis priežasčių yra objektyvios – ne visos įmonės yra tam pasirengusios. Tačiau yra ir tokių, kurias dar stabdo baimė.

O kas paskatino „Intersurgical“ gamyklą atverti duris pameistriams?

„Medicininės kvėpavimo sistemos – tai specifiniai gaminiai, juose yra daug komponentų, detalių. Taigi norime optimizuoti gamybos procesus – automatizuoti juos, o moderniai įrangai valdyti reikia kvalifikuotų darbuotojų.

Štai todėl senokai, apie 2014-uosius pradėjome domėtis Vokietijoje taikomu dualiniu mokymu. O kodėl gi mums to nepadarius? Pradėjome ieškoti būdų – tartis ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – taip pat.

Regione ieškojome mokymo įstaigų, kurios galėtų tapti partnerėmis, nes reikėjo ir teorijos dėstytojų. Taigi derinome jų vizitus į mūsų įmonę, konsultavomės“, – pasakojo Ramunė.

„Intersurgical“ įmonė įsikūrusi periferijoje, o aplinkiniuose rajonuose – Švenčionių, Švenčionėlių, Molėtų ir kituose – gyvena ir labai gabių žmonių.

„Anaiptol ne visos mažuose miesteliuose gyvenančios šeimos išgali išleisti savo vaikų į mokslus. Tad pagalvojome, kad galime suteikti galimybę jaunuoliams mokytis vietoje, šalia namų, kad jiems nereikėtų važinėti mokslams į didmiesčius. Suteikiame jiems galimybę mokytis pameistrystės būdu – įdarbiname juos.

Dabar būna ir tokių situacijų, kai išlaikę egzaminus abiturientai vasarą ateina padirbėti pas mus ir klausia apie galimybes mokytis nuo rugsėjo. Taigi dabar norinčių tapti kvalifikuotais specialistais yra gana daug“, – pasidžiaugė R.Bindokienė.

„Žinojau, kad yra pameistrystės mokymo programa, ne kartą įmonėje esame apie tai kalbėję.

Svarstėme, kad mums reikėtų pameistrių, nes gamyboje visada trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o jauni dažnokai keičiasi. Jie ateina, padirbėja, ir pamatę, kad reikia daug mokytis, pasitraukia.

Tuo tarpu pameistriai yra suinteresuoti ir išmokti profesijos, ir gauti darbą.

Taip jau nutiko, kad šiemet pirmoji mūsų pameistrė Greta rugpjūtį pati mus susirado. Ji atėjo ir paaiškino, kad mokosi profesinėje mokykloje ir kad nori pas mus taip pat mokytis konditerijos. Įdarbinome ją ir nepasigailėjome“, – štai taip apie pameistrystę kalbėjo Kaune įsikūrusios „LA Pettite Patisserie“ kepyklėlės įkūrėja bei jos vadovė Roberta Rutkauskienė.

Šiuo metu Greta mokosi pagal pameistrystės programą – dirba kartu su meistre Raimonda. Kol kas ji mokosi lengvesnių darbų – puošia desertus, o maždaug po mėnesio pereis dirbti į konditerijos cechą.

„Pas mus su meistru pirmiausia turi padirbėti ir profesinių mokyklų absolventai. Jie ateina dirbti teturėdami bendrinių žinių. Tuo tarpu mūsų kepyklėlėje yra atskiri cechai, kuriuose dirba bandelių, duonos, konditerijos – pyragų bei tortų, sausainių kepimo meistrai.

Su atėjusiais dirbti naujais žmonėmis pasikalbame, kurią sritį jie norėtų tobulinti ir pagal tai parenkamas meistras, iš kurio mokomasi“, – paaiškino R.Rutkauskienė.

O į kokį gi cechą dažniausiai prašosi priimami konditeriai – profesinių mokyklų absolventai?

„Į tą, kur viskas gražiai atrodo – kur kepami smulkieji konditerijos gaminiai, ypač prancūziški skanumynai „Macarons“. Norinčių kepti duoną būna mažiausiai, nors lietuviškos duonos kepimas – tai mūsų kultūros dalis. Rečiau būna ir norinčių kepti bandeles.

Bet ilgainiui nuostatos ima keistis. Dirbant paaiškėja, kad ir bandeles sudėtinga iškepti. Jos turi būti ir gražios, ir skanios, o klientai jų labai laukia. Galop atsiranda ir norinčių kepti duoną.

Viena mūsų darbuotoja dirba šeštus metus. Ji mokytis pradėjo kepdama smulkiuosius konditerijos gaminius, o dabar tai daro duonos ceche, Ir džiaugiasi tokia galimybe, nes nori būti universali kepėja. Ji – jau tikra profesionalė“, – kalbėjo Roberta.

Tuo, kaip pasikviesti į įmonę pameistrius, ji sakė pasidomės sausį – tuo metu, kai atlėgs kalėdinių užsakymų karštinė.