Kaip pasakojo valgyklos padalinio vadovė Svetlana Danilova, iki pandemijos kasdien į valgyklą ateidavo pavalgyti 450–500 žmonių. Atrodo daug, tačiau, pasak Svetlanos, sovietmečiu čia kasdien pasistiprinti užsukdavo 5 tūkst. darbuotojų. Toje vienintelėje salėje, kur šiandien veikia valgykla, būdavo dietinio maisto zona, o aukštu aukščiau, tokiame plote kaip trys dietinės valgyklos, buvo pagrindinė valgykla ir kavinukė.
„Anksčiau atominė elektrinė dirbo ištisą parą, o naktinių pamainų darbuotojams iš čia nešdavo pagamintą maistą, nes iš reaktorių cecho nebūdavo galimybės išeiti pavalgyti į valgyklą. Be to, darbuotojai gaudavo talonus ir maitindavosi nemokamai“, – prisiminė valgyklos padalinio vadovė.
Dabar ji su šešiomis darbuotojomis pamaitina 160–200 žmonių – valgančiųjų skaičius susitraukė per karantiną pradėjus dirbti nuotoliu, o ir taip kasmet atominės darbuotojų sumažėja. Ir jei šiandien čia dirba šešiese, tai veikiant atominei jėgainei valgykloje sukosi 26 žmonės. O kur dar penki konditeriai, dirbę konditerijos ceche.
„Sovietmečiu konditerijos cechas buvo labai paklausus tarp miestiečių, nes parduotuvėse nebuvo tokios saldumynų pasiūlos, kaip dabar. O čia skanėstus gamindavo iš natūralių produktų. Iš viso miesto atvažiuodavo eklerų su varškės kremu, su sviestiniu kremu, vien tortų iškepdavo 18 rūšių: „Dainava“, „Praha“, „Napoleonas“... Tortus vestuvėms, išleistuvėms mokyklose visi čia užsisakydavo“, – pasakojo S.Danilova.
Į valgyklą, kuri dirba nuo 10 val. iki 13 val., užsukti pavalgyti gali kiekvienas norintis, tačiau važiuoti iš miesto vien pietų čia, pripažįsta Svetlana, nelabai yra prasmės dėl atstumo. Dažniau iš prašaliečių čia pasirodo turistai.
„Meniu keičiame, kad nepabostų – juk valgo tie patys darbuotojai, jiems norisi kažko naujo. Paprašė žmonės cepelinų – tingisi namie patiems daryti, todėl kiekvieną ketvirtadienį verdame cepelinus“, – kalbėjo Svetlana.
Kompleksiniai pietūs Ignalinos atominės elektrinės valgykloje kainuoja 4,4 euro, kai prieš dvejus metus – 2,5 euro, kompotas – 0,5 euro vietoj 0,25 euro.
„Jau tris kartus šiemet kėlėme kainas. Dažniausiai darbuotojai renkasi kompleksinius pietus, o jei įdomesnė sriuba – ima sriubą ir, tarkime, beliašą. Žiūri į kainas ir skaičiuoja, kas geriau išeina, – sakė S.Danilova. – Mes kainas irgi keliame dėl to, kad reikia patiems išsilaikyti – čia labai daug patalpų, mokame už komunalines paslaugas. Jei valgykla priklausytų atominei, būtų paprasčiau“.
