Modenoje (Italija) įsikūrusi bendrovė „Panini“ bent jau tarp europiečių buvo ir tebėra lyderė, siūlanti futbolo žvaigždžių nuotraukų kolekcijas.
1961 metais savo šalyje, o nuo 1970-ųjų – tarptautiniu mastu įsukusi verslą italų įmonė geresniais metais pasiekdavo net 1,3 mlrd. eurų apyvartą.
Nuotraukas ir jų kolekcijas ji siūlo ir vykstančio pasaulio futbolo čempionato finalinio etapo Katare proga.
Tačiau rekordų jau nebesitiki. Mat kolekcininkai vis mažiau dėmesio kreipia į įprastas korteles su nuotraukomis ir keliasi į virtualią erdvę.
Naujovė. Tai tapo įmanoma atsiradus NFT (angl. „Non-fungible token“ – nepakeičiamas žetonas). Tai skaitmeninis sertifikatas, liudijantis, kad jo savininkui priklauso atitinkamas įrašas, vaizdas ar kas nors panašaus. Dėl blokų grandinės kiekvienas NFT žetonas yra unikalus.
Šios technologijos proveržis prasidėjo prieš keletą metų. Pats pakilimas greičiausiai buvo pernai, kai „Christie’s“ aukcione grafikos dizainerio Mike’o Winkelmanno (jo slapyvardis Beeple) darbas „Pirmosios 5000 dienų“ NFT pavidalu buvo parduotas už 69 mln. eurų.
Tiesa, kriptomenininko, pasivadinusio Paku, kūriniui „Susiliejimas“ (angl. „The Merge“) buvo surinkta dar didesnė suma – 93 mln. dolerių, tačiau ją sunešė 30 tūkst. investuotojų.
„Chainanalysis“ duomenimis, pernai NFT rinkos vertė pasaulyje siekė net 44 mlrd. eurų. Buvo perkami žetonai su meno darbais, mados kolekcijomis, kompiuterinių žaidimų veikėjais. Šiuo metu susidomėjimas šiek tiek atslūgęs, nes daugeliui kilo klausimų, kokia yra išliekamoji šių NFT vertė.
Rekordai. Sporto pasaulis, atrodo, atsiradus šiai technologijai rado naują nišą užsidirbti. Pradininkė buvo NBA krepšinio lyga, kuri pradėjo projektą „Top Shot“ ir siūlė gerbėjams unikalius vaizdus ir nuotraukas NFT pavidalu.
Brangiausias derinys buvo visų šešių NBA čempionų žiedų, kuriuos yra iškovojusi „Golden State Warriors“ komanda, derinys – už jį buvo paklota beveik 800 tūkst. eurų. Rasti ir peržiūrėti šį žetoną internete gali daugelis, tačiau jis priklauso tik vienam savininkui.
Pinigus užuodė ir kitų sporto šakų atstovai. „Manchester City“ rungtyniaujantis Norvegijos futbolo talentas 22 metų Erlingas Harlandas vos nepralenkė daugkartinių NBA čempionų – unikalus jo atvaizdas NFT pavidalu buvo parduotas už 609 tūkst. eurų.
Nieko nuostabaus, kad šia technologija jau naudojasi ir pati FIFA, kol kas siūlanti įsigyti ankstesnių pasaulio futbolo pirmenybių įrašų bei nuotraukų, o vėliau ketinanti pardavinėti ir NFT žetonus su vaizdais iš Kataro.
Žvaigždė. Į NFT rinką žengė ne kas kitas, o pats Cristiano Ronaldo. Didžiausia pasaulio kriptovaliutų birža paskelbė 37 metų Portugalijos futbolo žvaigždės žetonų kolekcijos aukcioną, kuris turėtų baigtis šiandien.
Ką gi gaus pirkėjai? Animuotas skaitmenines C.Ronaldo statulėles su papildomomis funkcijomis – asmeniniu futbolininko parašu, linkėjimais, paslapčių dėžute, galimybėmis laimėti įvairius prizus ir užtikrinta vieta ateities aukcionuose, kuriuose vėl bus pardavinėjami žetonai su sportininko atvaizdu.
Tačiau mokėti teks tiek, kad maža nepasirodys. Tiesa, vadinamųjų normalių žetonų kaina neatrodo stulbinanti – nuo 77 „Binance“ dolerių (maždaug tiek pat eurų) už vieną NFT.
Tokių pasiūlyta 6,6 tūkstančio.
Už labai retą žetoną, kurių išleista vos 40, prašoma ne mažiau kaip 1700 „Binance“ dolerių, o kiek gerbėjai bus pasiryžę mokėti, jau jų reikalas.
Bet penki rečiausiais pavadinti žetonai privers itin plačiai atverti pinigines – jų pradinė kaina siekia 10 tūkst. „Binance“ dolerių.
„Man buvo svarbu pasiūlyti ką nors įsimintino ir unikalaus savo gerbėjams, kurie yra didžiulė mano sėkmės dalis. Su „Binance“ pavyko sukurti tai, kas ne tik gali atspindėti žaidimo aistrą, bet ir apdovanoti mane palaikiusius tiek metų“, – sakė C.Ronaldo.
Pelnas. Savo ruožtu Europos futbolo rinkoje kol kas viena pirmaujančių skaitmeninių technologijų įmonių yra Prancūzijos „Sorare“, turinti apie 380 tūkst. aktyvių vartotojų. Ji platina tiek Ispanijos „LaLiga“ komandų, tiek Vokietijos bundeslygos ekipų NTF žetonus.
Tarp šios įmonės klientų taip pat yra „Paris Saint-Germain“ ir Anglijos „Liverpool“ klubai, tokios futbolo žvaigždės kaip Antoine’as Griezmannas ar Gerard’as Pique. O naujosios kolekcijos, skirtos pirmenybėms Katare, ambasadoriumi tapo Lionelis Messi.
Startuolis „Sorare“, už kurio stovi tokie gigantai kaip Japonijos „Softbank“ ar investiciniai fondai „Benchmark Capital“ bei „Accel“, dabar vertinamas 4,3 mlrd. dolerių ir turėtų dirbti itin pelningai.
Juk žetonai kuriami kone iš nieko, o pirkėjai moka tikrais pinigais. Tik apie 10 proc. pajamų atitenka futbolo lygoms, klubams ar sportininkams.
Tiesa, apie 50 proc. pajamų grąžinamos patiems vartotojams, jei jie toliau dalyvauja kompanijos rengiamuose skaitmeniniuose turnyruose.
Kaip veikia NFT rinka ir kas joje pirmauja?
NFT žetonai, o dar anksčiau – kriptovaliutos galėjo atsirasti dėl blokų grandinių technologijos.
Tai skaitmeninė operacijų bazė, kurioje galima perduoti informaciją sukūrus unikalų duomenų bloką. Jis patvirtinamas tūkstančių decentralizuotame tinkle veikiančių kompiuterių ir turi savo unikalią istoriją.
Suklastoti duomenų bloke esančio įrašo iš esmės neįmanoma, nes jo kopijos yra kituose kompiuteriuose.
Blokų grandinių technologija plačiai buvo pradėta naudoti sukūrus pirmąją virtualią valiutą – bitkoiną.
Tačiau šiame grandinės registre galima įteisinti ne tik kriptovaliutų, bet ir, pavyzdžiui, meno kūrinių ar kolekcijų nuosavybės teises. Tam naudojama NFT technologija.
Daugiau nei pusę NFT rinkos pagal pajamas sudaro maži vaizdai, kuriais savo profilius papuošia socialinių tinklų vartotojai. Vertingiausiomis tokių vaizdų kolekcijomis laikomos bendrovės „Larva Labs“ sukurti kriptopankų ir „Bored Ape Yacht Club“ į skaitmeninį pasaulį paleisti beždžionių galvų atvaizdai.
Apie 15 procentų visos rinkos užima skaitmeninis menas. Maždaug tiek pat atitenka ir kompiuteriniuose žaidimuose naudojamiems NFT žetonams, su kuriais vartotojai perka ar parduoda ginklus, kostiumus ir pan.
Maždaug 5 proc. rinkos užima žemė, drabužiai ar naudojimo teisės virtualiuose pasauliuose, tokiuose kaip „Decentraland“ ar „The Sandbox“.
