Preliminariai skaičiuojama, kad visam šildymo sezonui gali prireikti 6 mažasierio mazuto laivų, vieno laivo talpa – 16 tūkst. tonų. Pirmasis mažasierio mazuto krovinys dar spalį atplukdytas į Klaipėdą, iš kur geležinkeliu buvo atgabentas į VŠT teritoriją. Mažasieriu mazutu, kaip viena iš keleto alternatyvių kuro rūšių, šį sezoną keičiamos smarkiai rinkoje brangusios gamtinės dujos.
„Nors gamtinių dujų kaina šiek tiek krito, rinkose pastebimas nestabilumas, o mažasieris mazutas ir toliau išlieka finansiškai patrauklesne alternatyva, todėl Vilnius užsitikrino visą šildymo sezonui reikalingą kuro kiekį.
Tačiau tai nereiškia, kad mažasieris mazutas bus deginamas visą žiemą – jei situacija rinkose bus palanki, o žiema šilta, šildymo sezoną galėsime užbaigti šilumos gamybai naudodami tik biokurą bei dujas tuo pat metu išlaikydami vienas mažiausių šilumos kainų Lietuvoje“, – pažymi Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Esminė mažasierio mazuto pirkimo sąlyga – šis kuras į Lietuvą importuojamas tik iš nesankcionuotų šalių. Įsigyto mažasierio mazuto kaina nėra fiksuojama, tačiau šio kuro kainos rinkoje išlieka stabilios, pažymima pranešime.
„Galiu konstatuoti, kad kruopštus pasirengimas nenuėjo veltui – alternatyvaus kuro įsigijimo, gabenimo, saugojimo ir deginimo sistema išbandyta ir veikia sklandžiai. Svarbu, kad susitarimas su tiekėju leis lanksčiai prisitaikyti tiek prie oro temperatūros, tiek prie situacijos energijos žaliavų rinkoje. Jei atsiras galimybių, šildymo sezono metu mažinsime mažasierio mazuto naudojimo dalį, didindami kitų kuro rūšių vartojimą“, – teigia VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
VŠT nurodo, kad lapkritį šilumos kaina Vilniuje dar mažėjo ir siekia 8,77 ct/kWh be PVM. Tai – viena mažiausių šilumos kainų tarp didžiųjų miestų. Lyginant su šilumos kainos vidurkiu Lietuvoje, vilniečiai už šilumos kilovatvalandę šį mėnesį mokės 32 proc. mažiau.
Vilniuje mažasieris mazutas pradėtas naudoti tuomet, kai, nukritus lauko oro temperatūrai, išaugo šilumos vartojimas, todėl atsirado didesnis šilumos gamybos pajėgumų poreikis.
„Mažasierio mazuto poreikis priklausys ir nuo to, kaip veiks nepriklausomi šilumos gamintojai, tiekiantys iš biokuro pagamintą šilumos energiją“, – rašoma pranešime.
Preliminariais skaičiavimais, šį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 36 proc. – mažasieris mazutas, 7 proc. – gamtinės dujos, 1 proc. – dyzelinas.
