Trūksta vairuotojų
„Lietuvos transporto sektorius labiausiai dirba Europos rinkoje. Noriu pasakyti, kad yra šiokie tokie signalai apie krovinių mažėjimą, tikėtina, kad ta recesija yra, nes kainos nekyla ir papildomų paklausimų negauname. Kiek bendaujame su kitais vežėjais, jie sako, kad turi laisvo transporto“, – pasakojo R.Austinskas.
Jis pridūrė, kad bene didžiausia problema šiais laikais – vairuotojų trūkumas.
„Kelių transportas turi iššūkių. Mes visi turime išgirsti, kad šiuo metu Europos Sąjungoje trūksta apie 0,5 mln. vairuotojų. Žadama, kad 2026 m. tas skaičius patrigubės, nes šiuo momentu vairuotojo darbas Europos rinkoje yra pakankamai sudėtingas“, – aiškino pašnekovas.
Nors vairuotojų ir trūksta, Lietuvoje ribojamas darbuotojų iš užsienio skaičius. Nuo 2021-ųjų Lietuvoje buvo įvestos kvotos trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad 32,2 tūkst. užsieniečių į Lietuvą gali atvykti dirbti taikant paprastesnę jų priėmimo tvarką, tačiau likusiems už šios ribos įsidarbinti bus sudėtingiau.
„Manau, tą skaičių padidinus iš dviejų, ko gero, būtų pakankamai. Būtų dar geriau, kad mes to išvis nereglamentuotume, bet suprantu ir valstybės politiką – mes turime nemažą bedarbystę. Praėjusiais metais mes bandėme daryti tokį draugišką bendrą eksperimentą – siūlėme apmokėti mokslus, skirtus įgyti vairuotojo profesiją, ir atsirado tik labai mažas kiekis norinčių. Vairuotojo darbas sudėtingas, atsakingas ir neromantiškas“, – aiškino R.Austinskas.
Šiuo metu Lietuvoje vairuotojais daugiausia dirba vyrai iš Azijos valstybių.
„Šiose valstybėse nėra vairuotojų trūkumo, nes demografinė padėtis ten gerokai didesnė, kiekviena šeima augina po keturis penkis vaikus. Mes turime visokių planų ruošti tuos vairuotojus, bet viskas ne taip greitai pavyksta“, – pridūrė pašnekovas.
Lietuvių šis darbas nežavi ir dėl palyginti nedidelės algos.
„Lietuvos įmonės yra trečios pagal nuvažiuotus kilometrus, o pagal atlyginimus dar tik septintos. Bet tikrai žinau, kad visos įmonės atlyginimus kelia ir dar kels“, – teigė R.Austinskas.
Persikėlė svetur
Neseniai bijota, kad Lietuvos vežėjų įmonės persikels į Lenkiją. Kaip aiškino R.Austinskas, dalis įmonių iš tiesų taip ir padarė.
„Įvyko verslo diversifikavimas, niekas nedraudžia atsidaryti įmonės kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Verslas visą laiką skaičiuoja ir žiūri, kas apsimoka. Lenkijoje apsimoka todėl, kad ji kaimynė su Vokietija. Kirtus Vokietijos sieną, tu esi savo transporto įmonės registracijos šalyje ir ten mobilumo paketas švelnesnis. Lenkai dar pasižymi visokiais sprendimais dėl vizų išdavimo – pas juos viskas vyksta greičiau“, – sakė vyras.
O Lietuvoje vizos proceso išdavimas gali trukti iki trijų mėnesių.
„Dar yra vienas trukdis, kad neturime tiesioginio skrydžio iš Vilniaus. Pagrindiniai skrydžiai į Aziją dabar yra per Turkiją“, – pabrėžė R.Austinskas.
Neaiški situacija dėl Rusijos
Jis aptarė ir situaciją dėl Rusijos ir Baltarusijos. Trikdžių per šias šalis vykstant į Azijos rinkas esą nepasitaiko.
„Produktai, kurie nepapuolė į draudžiamų prekių sąrašą, kaip važiavo, taip ir važiuoja. Aišku, tikrinama akyliau, bet pravažiuoja. Bet kaip bus kitais metais su Rusija, dar nėra atsakymo. Rusija buvo išreiškusi norą keistis leidimais, bet kol kas to nepadarė nei Lietuva, nei Lenkija. Rusijoje įtampa, nes Rusijos vežėjams Europos Sąjunga uždraudė įvažiuoti, tad jie tapo pikti“, – šnekėjo Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.
Tačiau toks scenarijus Lietuvai esą nebūtų labai skausmingas – Rusijos sieną kerta tik 7–8 proc. Lietuvos vežėjų.
„Tai nėra daug, bet yra įmonių, kurios daug metų dirba tą darbą ir joms tai būtų skausminga“, – pripažino R.Austinskas.
Vis dėlto jis tikisi, kad šios problemos kada nors bus išspręstos.
„Ekonomikoje viską diktuoja skaičiai. Krovinius šiaip ar taip vežioti reikės. Matyt, visos tos įtampos, kurios yra aplinkinėse valstybėse, greitai baigsis, atsigaus tie vartojimai, ekonomikos augimas“, – vylėsi R.Austinskas.
