Seimui priėmus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas vandens kainų savivaldybių tarybose derinti nebereikės.
„Mes šių pokyčių laukėme daugiau nei 10 metų“, – neslėpė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.
Jo teigimu, iki šiol buvusi prievolė kainas derinti savivaldybių tarybose vandentvarkos įmonėms buvo lyg girnapusė ant kojos.
Kartais mėgdavo delsti
Išaugus vandens paruošimo sąnaudoms pabrangusio vandens kainai iš pradžių pritardavo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Po to šią kainą turėdavo patvirtinti savivaldybės taryba.
Bet ir tuomet įmonės didesnių pajamų sulaukdavo tik po mėnesio, nes tvirtinti pasikeitusių tarifų savivaldybių tarybos neskubėdavo.
Anot B.Miežutavičiaus, dar gerai, jei meras yra tikras ūkininkas, o vietos politikai mąsto racionaliai ir nesispyriodami patvirtina jau nustatytą kainą.
Tačiau neretai norėdami pasirodyti prieš rinkėjus vietos politikai be jokių rimtų argumentų mažindavo nustatytą kainą ar iš viso ją atsisakydavo tvirtinti.
Tuomet ją vienašališkai tvirtindavo VERT. Dėl užsitęsusių teisinių procedūrų vandentvarkos įmonės didesnių pajamų sulaukdavo tik po 2–3 mėnesių.
Delsimas reiškė nuostolius
„Nauja kaina apskaičiuojama įvertinus įmonės investicijas, išaugusias vandens ruošimo sąnaudas, padidėjusius darbuotojų atlyginimus, elektros, dujų kainų svyravimus.
Ką įmonei tokiu atveju reiškia tris mėnesius gauti tas pačias pajamas, lyg šių pabrangimų nebūtų? Nuostolius ir sumažėjusias apyvartines lėšas“, – aiškino asociacijos vadovas.
B.Miežutavičiaus manymu, jeigu šio įstatymo pataisos būtų vilkintos, artėjant savivaldos rinkimams tvirtinti gerokai padidėjusius vandens tarifus greičiausiai būtų atsisakę daugumos savivaldybių politikai.
Atidėjo savo planus
Ką įmonei reiškia apyvartinių lėšų trūkumas, aiškiai pajuto Palangos savivaldybės vandentiekio įmonė.
Bendrovei „Palangos vandenys“ teko atsisakyti tinklų plėtros kelių šimtų sklypų kvartale netoli aplinkkelio. Ten jau įsikūrę žmonės vandenį semia iš šulinių arba iš individualių gręžinių ir priversti investuoti į vietinį nuotekų tvarkymą.
Įmonė sustabdė 2,7 kilometro ilgio buitinių nuotekų linijos rekonstrukciją nuo oro uosto iki Mančiškės. Jei šioje vietoje pratrūktų sukiužę vamzdžiai, paplūdusios nuotekos prasiveržtų į žemės paviršių.
Linijos rekonstrukcijos vertė siekia apie 380 tūkst. eurų, bet įmonė net nepradėjo viešųjų pirkimų, nes šįmet pabrangusi elektra surijo visas investicijoms bendrovės atidėtas lėšas.
Įmonė dirba nuostolingai
Iki šių metų pradžios įmonei 4 centus kainavusi elektros kilovatvalandė jau sausį šoktelėjo iki 14,5 cento. Elektra nuolat brango kas mėnesį, o rugpjūtį pasiekė 48 centus.
„Pernai elektra sudarė tik dešimtadalį mūsų įmonės sąnaudų. Vasaros pabaigoje elektros sąnaudos pasiekė apie 40 proc.
Per visus praėjusius metus bendrovė už elektrą sumokėjo apie 350 tūkst. eurų, o šįmet vien rugpjūtį elektra mums kainavo 212 tūkst. eurų“, – pasakojo „Palangos vandenų“ vadovas Virgilijus Beržanskis.
Per tris vasaros mėnesius įmonė patyrė pusės milijono eurų nuostolį ir vandenį kurorto gyventojams nuostolingai pardavinėja iki šiol, nes vandens kaina išliko tokia pati kaip ir praėjusiais metais.
Šiuo metu elektros kaina net sumažėjus iki 20 centų, bet įmonė kas mėnesį patiria apie 60–70 tūkst. eurų nuostolį, nes vandens tarifas buvo apskaičiuotas elektros kilovatvalandei kainuojant 4 centus.
Laukia didžiulis šuolis
Dabar palangiškiai už kubinį metrą vandens moka 2,46 euro. Įvertinus išaugusias sąnaudas kaina turėtų siekti 3,27 euro.
Taip staigiai vanduo Palangoje dar nė karto nebuvo brangęs.
Dabar priėmus įstatymo pataisas, kai VERT vandens tarifus tvirtina iš karto, nauja vandens kaina Palangoje turėtų įsigalioti dar šiemet, o bendrovei apyvartinių lėšų iš banko skolintis reikės mažiau.
Skaičiuos greičiau
Iki šiol bazinės vandens kainos buvo tvirtinamos kas trejus metus ir koreguojamos kasmet.
Pagal įstatymo pataisas, energijos ištekliams pabrangus 30 proc. įmonė iš karto galės kreiptis į VERT prašydama perskaičiuoti vandens tarifą.
Iš vandentvarkos įmonių taip pat bus reikalaujama sumažinti kainą, jei energijos šaltiniai atpigtų 30 proc.
