Kitas balsavimas vyks antradienį.
Už balsavo 68 Seimo nariai iš 69 užsiregistravusiųjų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Vienintelis iš užsiregistravusiųjų nebalsavo socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Tam, kad įstatymas būtų priimtas, reikia, kad bent 71 parlamentaras būtų užsiregistravęs balsavimui.
„Valstiečio“ Aurelijaus Verygos teigimu, nors PSDF biudžetas augantis, su tuo Vyriausybė neturi nieko bendra – jis auga, nes žmonės sumoka daugiau įmokų.
„Deja, 0,5 mlrd. eurų šito žmonių sunešto biudžeto keliauja į rezervą. Vadinasi, medikams darbo užmokestis didėja daug mažiau negu yra fiksuojama infliacija. Realiai jų pajamos nuvertėja“, – priekaištavo A. Veryga.
Tuo metu konservatorė Jurgita Sejonienė teigė nesutinkanti su kritika rezervo fondui.
„Niekas kitas geriau už buvusį ministrą (A. Verygą – BNS) nežino, kaip svarbu turėti pagalvę ir kai ištinka kritinė situacija, kad tą rezervą galėtum panaudoti“, – sakė ji.
Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.
„Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 2,016 mlrd. eurų – 13,6 proc. daugiau, valstybės biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis – 783,5 mln. eurų, arba 1,4 proc. daugiau.
Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,1 mln. eurų – tiek pat, kiek buvo numatyta šiemet.
Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau).
2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.
