Elektros tiekėjai turi reaguoti ar ne?
Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ vadovas, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog normalu, kad rinkose keičiantis elektros kainoms, su nepriklausomais elektros tiekėjais sudarytos fiksuotos sutartys nesikeičia. Jis pabrėžė – nesvarbu, kokie kataklizmai vyksta rinkose, fiksuotos kaina sudarytuose planuose nesikeičia.
Šiuo atveju, prie elektros kainos sumažėjimo prisidėjo šiltas ruduo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Dėl to laivai su dujomis prie krantų stovi ir negali iškrauti dujų – mat nėra dujų vartojimo, o ir poreikis šildymo sezonui vis nedidėja.
M.Giga pridūrė ir dar nesenai vykusią situaciją su nepriklausomu elektros tiekėju „Perlas Energija“ veiklos stabdymu. Tai, pasak pašnekovo, parodė, jog elektros tiekėjui elektrą perkant rinkos kainomis biržoje ir parduodant fiksuota, sunku suvaldyti kainą ir riziką. „Tai dažniausiai daro tokie tiekėjai, kurie neturi savo gamybos pajėgumų ir neturi galimybės, kad suvaldytų kainą, savo ir galutinio vartotojo riziką“, – kalbėjo jis.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar turime neapibrėžtą situaciją ir sunku prognozuoti didmeninės elektros energijos ir dujų kainas. Tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kitų metų pirmam pusmečiui prognozuoja apie 33 centų už kilovatvalandę, nepriskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Pasak radijo laidos dalyvės, kainos pokyčiams gali turėti įtakos keli veiksniai. Pavyzdžiui, jei Europos Sąjungos (ES) lygmeniu būtų nuspręsta pritarti dujų kainos ribojimui, taip būtų išvengta aukštų kainų rinkose ir sulauktume stabilesnės situacijos.
Pagelbės ir tai, jog nuo sausio 1 d. VERT ir Latvijos bei Estijos reguliuotojų institucijos priėmė sprendimus, dėl kurių bus palankiau apdrausti elektros kainų skirtumą tarp atskirų prekybos zonų, komentavo ji.
„Jei šie sprendiniai įgaus praktinį įgyvendinimą, tai, ministerijos požiūriu, nepriklausomi tiekėjai turėtų reaguoti ir tas kainas sumažinti“, – patikino I.Žilienė. Vis tik energetikos viceministrė priminė, kad nors kai kuriems vartotojams fiksuotos kainos sutartys galioja ir trejiems metams, gyventojas visada turi galimybę pakeisti mokėjimo planą, jei tai – ekonomiškai naudinga.
Jei gyventojas užfiksavo vieną kainą, o rinkose formuojasi daug mažesnė, ko gero, apsimokėtų sumokėti baudas ir už sutarties nutraukimą. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kokios plano keitimo ar nutraukimo sąlygos.
Tuo metu M.Giga svarstė, kad jei nepriklausomi elektros tiekėjai nepakeltų kainos, kai rinkose mažėja, galėtų atrodyti, jog tiekėjai laimi. Vis tik, jis primena, kad kiek anksčiau, kai elektros kainos biržose buvo 50 centų už kilovatvalandę ir daugiau, vartotojai pagal senas sutartis galėjo mokėti ir 14 centų už kilovatvalandę.
Anot jo, kainodara sudaryta taip, kad abiem pusėms būtų gerai. Tačiau jis pritaria, kad jei didmeninės elektros kainos bus mažesnės, nepriklausomi elektros tiekėjai turės reaguoti. Juo labiau, kad Lietuva nėra unikali, elektros kainos išaugusios visoje Europoje, pabrėžė „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Nesutaria, ar konkurencijos užtenka
Kaip vartotojai galėtų apginti savo interesus ir gauti geriausią elektros energijos kainą? Į šį klausimą atsakydamas Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas teigė, jog norėtųsi, kad kainas sutvarkytų laisva rinka ir konkurencija suveiktų. Tačiau pastarojo veiksnio pasigenda – dėl to reikėtų susirūpinti valdžiai, kad pritrauktų didesnį skaičių nepriklausomų elektros tiekėjų.
„Situacija yra nepakankamai konkurencinga: yra keli stiprūs žaidėjai, kurie rinką jau pasidalinę ir tarpusavyje nėra linkę konkuruoti. Bet net ir žaidėjų skaičius, jei žiūrėtume į kitas rinkas, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorių, nebūtinai turėtų būti didelis, kad konkurencija būtų nuožmi. Elektros tiekimo rinkoje to nematome“, – pastebėjimą išsakė R.Jokubauskas.
Vartotojas tokiais atvejais turėtų lengviau „šokinėti“ nuo tiekėjo iki kito tiekėjo ir paprasčiau keisti sutartis. „Juo labiau, įsivertinkime, kad Lietuvos vartotojai nėra pripratę: net specialistai nežino, ką prognozuoti, o ką jau kalbėti apie eilinį vartotoją. Jiems kainų nereguliavimas arba laisva rinka elektros tiekime yra naujovė, tai reikia juos suprasti ir padėti“, – tęsė pašnekovas.
Kadangi šioje rinkoje žaidžia nelygiaverčiai dalyviai, nepriklausomi elektros tiekėjai ir vartotojai, reikėtų atsižvelgti į tai, kad būtent vartotojas yra silpnoji grandis.
Tačiau „Elektrum Lietuva“ vadovas nesutinka, kad elektros tiekėjų rinkoje konkurencija nepakankama. Anot atstovo, daug iš vartotojų daug girdima apie tai, jog jais nepasitikima, nors jie įprastai turi didesnę patirtį šioje srityje. Vis tik ir tiekėjams dabar yra nauja situacija – iš jos vis mokomasi.
„Kaip viceministrė ir paminėjo, jei dujos ir taršos leidimai su mažesne kaina, tai ir mes vartotojams galime užtikrinti mažesnę kainą“, – kalbėjo jis. Tačiau jis sako – konkuruojama ir bandoma konkuruoti „labai stipriai“.
Bet kokiu atveju, kai situacija bus aiškesnė – vartotojai tikrai pajus, patikino jis. M.Giga tvirtino, kad tikrai neįvyks taip, kad trys pagrindiniai žaidėjai elektros rinkoje nesusitars ir nekeis kainos vartotojams.
I.Žilienė pridūrė, kad būtent išmaniųjų elektros skaitliukų diegimas namų ūkiuose padidins skaidrumą tiek rodiklių deklaravime, tiek elektros tiekėjų veikloje. Skaičiuojama, kad šiuo metu įdiegta per 100 tūkst. išmaniųjų elektros skaitiklių tiems, kurie sunaudoja daugiausia elektros.
„Taip pat bus galimybė turėti realius biržos planus, kai kainai kas valandą pasikeitus, būtų galima pritaikyti savo vartojimą. Ką sako ir ES direktyvos: kai yra išmanioji apskaita, nepriklausomo tiekėjo pakeitimai turi įvykti per 24 val.
Panašiai, kaip su telekomunikacijų sektoriumi: nueiname į saloną, pateikiame prašymą, mums jo numeris perkeliamas ir labai greitu laiku esame kitur. Lygiai į tą pačią pusę eina ir energetikos sektorius“, – aiškino ji. Nors dabar pereiti iš vieno elektros tiekėjo į kitą gali trukti kelias dienas, ateityje siekiama, kad tai būtų padaryta tuo pačiu laiko momentu.
„Nord Pool Spot“ ateities sandoriai rodo, kad kitų metų pirmą ketvirtį didmeninė kaina gali būti apie 30 centų už kilovatvalandę, pridėjus PVM ir 9 centų persiuntimo tarifą. „Jei atsiras stabilumas, aš labai tikiu, kad nepriklausomi tiekėjai sureaguos“, – vylėsi I.Žilienė.
R.Jokubauskas akcentavo, kad šioje situacijoje vartotojai turėtų būti skatinami tapti gaminančiais vartotojams ir investuoti į saulės elektrines ir jėgaines. Kaip pastebėjo pašnekovas, šiuo metu nemato, kad tai būtų skatinama.
Jis taip pat pabrėžė, jog vartotojus saugančios organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos yra gana silpnos – valdžia šykšti pinigų, todėl ir patys resursai menki.
