Kalbos tuščios, tačiau scenarijus įmanomas
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas svarstė, kad tokia autoritarinio šalies vadovo retorika gali virsti veiksmais.
„Prisimenant, kad galėjo nutupdyti neteisėtomis priemonėmis orlaivį, skridusį iš Atėnų į Vilnių, tai užsienio investuotojų turto nacionalizavimas irgi neatmestinas poelgis. Ilgalaike prasme tai būtų žalinga pačiai Baltarusijai ir tai dar labiau komplikuotų jos santykius su Vakarais“, – portalui lrytas.lt komentavo prof. R.Vilpišauskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Prezidento patarėja korporatyvinei komunikacijai Daiva Rimašauskienė patikino, kad apie lietuvių investuotojų situaciją Baltarusijoje neturi žinių. Juo labiau, kad Lietuvos-Baltarusijos verslo tarybos veikla laikinai sustabdyta dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresijos Ukrainoje.
Kaip portalui lrytas.lt sakė LPK atstovė, didžioji dalis iš Baltarusijos rinkos jau pasitraukė, tai daro vis daugiau investuotojų. Tačiau net jei jau ir būtų nacionalizacijos atvejų, apie juos Lietuvos-Baltarusijos verslo taryba nežinotų. Įmonės problemas sprendžia pačios arba pasitelkia diplomatų pagalbą.
Pavyzdžiui, „Vakarų medienos grupė“ (VMG) ir SBA baldų grupė dar vasarą skelbė pasitraukiančios iš Baltarusijos rinkos ir sustabdančios veiklą. Tuo metu pradėtos derybos su potencialiais pirkėjais dėl valdomo turto Baltarusijoje. Pasiteiravus, kokia situacija šiuo metu, atsakymo nesulaukta.
Tačiau naujienų agentūrai BNS LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius tokius A.Lukašenkos pareiškimus pavadino tuščiomis kalbomis. Jei visgi tai taptų realybe, užsienio investuotojų nuostoliai galėtų būti kompensuojami Europos Sąjungoje (ES) įšaldytomis sankcionuotų asmenų lėšomis. Vis tik kai kuriose įmonėse vyksta nepagrįsti mokestiniai patikrinimai.
Vien Lietuvoje dėl tarptautinių sankcijų Baltarusijos įmonėms asmenims įšaldyta apie 34 mln. eurų bei 7 mln. JAV dolerių, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenys.
„Kad daugiau arti nematyčiau čia tų lietuvių, suomių ir kitų. Mes žinome, kaip jie atėjo. Mes žinome, kaip jie viską paliko ir išvyko“, – emocingai per vizitą ekskavatorių gamyklose Vitebsko srityje pareiškė A.Lukašenka, pranešė BNS. Šį įrašą paskelbė su Baltarusijos prezidentūros spaudos tarnyba siejamas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.
Jis tęsė kalbėdamas, kad suomiai taip pat iš Baltarusijos pabėgo, o „lietuviai laksto ir ieško kaip kad ne apleisti įmonę, o ją gerai parduoti“.
„Tad jie turėtų žinoti, kad niekas nieko su užsienio kapitalu neparduos! Tai bus nacionalizuota. Štai ir viskas!“, – pokalbį užbaigė A.Lukašenka.
Į tokią A.Lukašenkos repliką Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas atsakė, kad Minsko režimas taip gali siekti išlaikyti užsienio bendroves, kad jų neperimtų Rusija.
„Tame kontekste yra privačios įmonės, taip pat ir užsienio įmonės ir jos yra daugeliu atvejų, kaip jie sako, rusų nužiūrėtos, tai dabar yra netgi šiokia tokia atvirkštinė tendencija, kad Baltarusija stengiasi jas išlaikyti, siūlo joms tam tikras geresnes sąlygas, pakantumo režimą, prie jų nesikabinėjama tik tam, kad būtų tam tikra atsvara Rusijai“, – BNS kalbėjo S.Besagirskas.
Jis tikino besiremiantis į Lietuvą persikeliančių Baltarusijos verslininkų liudijimus.
Įžvelgia kelis motyvus
Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta portalui lrytas.lt sakė, kad tokiais pareiškimais A.Lukašenka bando sau susigrąžinti subjektiškumą tarptautinės politikos žaidėjų akyse.
Tai padaryti jis neturi dar pasirinkimų. Vienas iš nedaugelio būdų, anot M.Miltos, bandyti save per prievartą grąžinti prie menamo derybų stalo, kurio nėra.
„Bet A.Lukašenkos vaizduotėje to stalo išraiška egzistuoja: jis mano, kad yra įmanoma vienokiu ar kitokiu formatu pakartoti Baltarusijos balansavimą, kaip kad po 2014 m., kai buvo aneksuotas Krymas. Tai nėra pagrįsta jokiais realistiniais skaičiavimais, nes A.Lukašenkos vaidmuo Rusijos vykdomame kare yra akivaizdus, bet neturint daug pasirinkimų, yra stengiamasi sugrąžinti subjektiškumą“, – aiškino analitikas.
Pasak prof. R.Vilpišausko, A.Lukašenkos kalba galėtų reikšti kelias pozicijas. „Kalbant apie retorikos motyvus, tai ne pirmas kartas, kai taip bando atkreipti ES ir apskritai Vakarų valstybių dėmesį ekonominius santykius su Baltarusija. Aš tai interpretuočiau kaip dar vieną signalą, kad ekonominė situacija Baltarusijoje yra prasta“, – teigė pašnekovas.
VU TSPMI profesoriaus manymu, vienas pagrindinių tokių kalbų priežasčių gali būti ir ta, jog trumpalaike perspektyva pakeltų „ūpą“ ekonomikoje, tačiau ilgąja – tai būtų žalinga.
M.Milta taip pat pritaria, kad nėra nerealu, kad autokratinis šalies vadovas imtųsi nacionalizuoti užsienio investuotojų įmones. „Jis bando tokiais pareiškimais iškelti savo kainą ir nori kažkokio pasiūlymo, kyšio ar išpirkimo, bet jis nesuvokia, kad kontekstas, kuriame jis bando pakartoti tuos veiksmus, smarkiai pasikeitė“, – kalbėjo M.Milta.
Juo labiau – ilguoju laikotarpiu tai dar stipriau paveiktų Baltarusijos trapią ekonomiką ir nesumažins didelės priklausomybės nuo Rusijos. Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį – tai nėra pirmas kartas, kai Baltarusijos režimas veikia prieš užsienio kapitalą ir investuotojus šalyje.
M.Milta A.Lukašenkos režimą Baltarusijoje lygina su karinėmis chuntomis: režimas turi daugiau panašių bruožų į šiuos darinius nei į kitas autoritarinio režimo išraiškas. Valstybės vaidmuo ekonomikoje yra perteklinis, todėl šalis smarkiai skiriasi nuo kitų valstybių – skiriasi net ir nuo tos pačios Rusijos.
„Jei kalbame apie investuotas lėšas į gamybą ar kitą ekonominę veiklą Baltarusijoje, tai yra veikla, naudinga ekonomikai ir gyventojams, todėl irgi klausimas, ar ten gali būti matoma kažkokios ekonominės naudos iš to, jog būtų sumažinta konkurencija režimui artimoms įmonėms ar taikoma į tas šalis, kurios aktyviausiai kritikuoja Baltarusiją ir labiausiai palaiko sankcijos jos atžvilgiu“, – toliau dėstė prof. R.Vilpišauskas.
Taip pat daug kas gali priklausyti nuo Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų šiai šaliai taikomų sankcijų – kalbos apie „nedraugiškų valstybių“ įmonių ar akcijų nacionalizavimą Baltarusijoje gali būti noras siekti dėmesio ir patikrinti, kaip į tai reaguos Vakarai.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad užsienio investicijos saugomos tarptautinių susitarimų, tačiau šalies viduje selektyviai taikantys įstatymai gali būti kliūtis. Mat teisinė sistema gana neapibrėžta ir elgiamasi taip, kaip valdžiai yra naudinga.
