Architektūros deimantu vadinamo Kauno centrinio pašto pastato būkle susirūpinta 2019-ųjų sausį, kai dėl trūkusio vamzdžio buvo užlietos vidaus patalpos.
Lietuvos pašto vadovybė pareiškė nesiruošianti imtis kapitalinio pastato remonto dėl pernelyg didelių išlaidų, o netrukus iš jo nuspręsta iškeldinti ir pašto padalinį.
Svarstyta statinį parduoti, tačiau privatiems investuotojams jis pasirodė pernelyg brangus ir keliantis rūpesčių, mat 1932 metais Laisvės alėjoje iškilęs pastatas įrašytas į Kultūros paveldo sąrašą.
Gausybę rūpesčių keliančio nekilnojamojo turto atsisakė ir Kauno savivaldybė.
Daugybė svarstymų apie statinio pritaikymą nebuvo sėkmingi, nors pasiūlymus negailėdami žarstė architektai, politikai, verslo pasaulio atstovai bei aktyvūs kauniečiai.
Dažniausiai girdėtas argumentas – tokio statinio rekonstrukcija kainuotų pernelyg brangiai, o panaudojimo galimybės – itin menkos.
Pagaliau kultūros ministras Simonas Kairys prieš metus paskelbė, kad 2022-ųjų valstybės biudžete pastatams išpirkti numatyta 4,5 mln. eurų. 3,5 mln. eurų buvo numatyta sumokėti bendrovei už pastatus, dar apie 1 mln. eurų būtų skirta pirminiam jų remontui bei išlaikymui.
„Paskelbus apie sprendimą perimti pastatus paaiškėjo, kad įstatymuose nėra numatytas mechanizmas, kaip atlikti tokią procedūrą“, – kalbėjo ministras.
Teko daryti pertrauką, kol teisės aktai buvo pakeisti.
Užsakius nepriklausomų vertintojų studiją paaiškėjo, kad vėl teks stabtelėti, nes Vyriausybės numatytų pinigų pirkiniui neužteko – pritrūko 1,5 mln. eurų didesnės sumos.
Pasak S.Kairio, sprendimas dėl pastatų įsigijimo artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei, o sutartį ketinama pasirašyti dar šiais metais, tačiau galutinis atsiskaitymas su Lietuvos paštu įvyks tik kitąmet.
Ar gali nutikti taip, kaip Vyriausybė sandoriui nepritars?
„Žinoma, net Vyriausybė gali netikėtai žlugti, tačiau tokia tikimybė labai menka. Sprendimai derinami, o kitų metų biudžete numatyta trūkstama pinigų suma“, – pranešė kultūros ministras.
Jis patikino, kad sumanymas šiame pastate įkurti Architektūros institutą taip pat sparčiai iriasi į priekį ir jau baigiami parengti įstaigos veiklos nuostatai. Tokiai idėjai pritarė tiek didžioji architektų bendruomenės dalis, tiek miesto istorijos puoselėtojai.
Naujieji šeimininkai žada pasirūpinti ir pastatų priežiūrai reikalingomis lėšomis. Apie darbų pradžią ministras dar nenorėjo kalbėti.
„Sunku planuoti investicijas, kol pastatas nėra ministerijos nuosavybė“, – tikino S.Kairys.
Kaunui šiemet tapus Europos kultūros sostine Kauno centriniame pašte vyko nemažai šiam įvykiui skirtų renginių, tačiau jie artėja pabaigos link.
