Kokie duomenys bus kaupiami?
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė įvardijo, kokius duomenis apie gyventojus gali kaupti komerciniai bankai ir kokia tų duomenų apimtis.
„Visi šie duomenys yra apibrėžti teisės aktuose, nieko papildomo bankai nekaupia. Tuos duomenis būtų galima suskirstyti į dvi kategorijas: duomenys, kurie leidžia įvertinti žmogaus kreditingumą ir duomenys, skirti identifikavimui ir pinigų paėmimo prevencijai.
Specialiųjų kategorijų duomenų bankai nekaupia ir pagal juos žmonių neprofiliuoja. Kiekvienam žmogui būtų gana nesunku suprasti, kokius duomenis bankas kaupia, nes kas kelerius metus reikia atnaujinti kliento anketą, kurioje ir matosi, kokie kaupiami duomenys: pajamos, gyvenamoji vieta, darbovietė...“ – vardijo E.Čipkutė.
Bet bankai esą nekaups duomenų apie seksualinę orientaciją, politines pažiūras.
„Noriu paaiškinti, kodėl tas įstatymas buvo priimtas. Tas įstatymas taikomas tik mokėjimo pavedimams. Iškilo problema, kad žmonės mokėjimo paskirtyje nurodo, dėl kokios priežasties daromas pavedimas, pvz.,: už odontologo paslaugas, už operaciją tam tikrai sveikatos įstaigai, už narystę religinei benduomenei. Tai jau yra specialiųjų kategorijų asmens duomenys.
Mūsų duomenų apsaugos priežiūros institucijos pastebėjo, kad yra nesuderintas Bendrasis duomenų apsaugos Europinis reglamentas ir mūsų nacionaliniai teisės aktai. Dėl to gali iškilti problemų bankams vykdant pavedimus.
Toks ir yra tikslas: nustatyti, kad bankai gali pavedimus su tokiais duomenimis praleisti. Tačiau mūsų bendras patarimas žmonėms yra nenurodyti bet kokios specialiosios informacijos apie save pavedimo paskirtyje, tiesiog nurodyti, pvz., dokumentą, pagal kurį atliekamas mokėjimas“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.
E.Čipkutė sakė, kad gyventojams dėl įstatymo pakeitimo niekas nesikeis.
„Žmonės jokios papildomos informacijos bankui nurodyti neturės“, – pabrėžė ji.
Pasak pašnekovės, yra bankų paslapties reguliavimas, kuris griežtai draudžia bankams teikti bet kokią informaciją apie klientus, nebent to paprašo teisėsaugos institucijos.
Jaučia nerimą
Aktyvi pilietė Ligita Valalytė socialiniuose tinkluose iškėlė tam tikrų abejonių dėl mokėjimo įstatymo pakeitimo. „Žinių radijui“ ji sakė, kad E.Čipkutės paaiškinimai jos nenuramino.
„Aš girdžiu tiesiog faktą, kad šiuo metu yra renkama visas sąrašas dalykų, kuriuos bankas gali ne tik gauti momentiniam vertinimui, bet ir kaupti. Mane tai neramina.
Dabar išeina taip, kad kai žmogų nuveža į klinikas, artimieji negali gauti jokios informacijos apie jį, o čia mes turime visiškai kitą situaciją, kur kaupiami duomenys iš e.sveikatos ir apie seksualinę orientaciją, lytinę sveikatą ir kitus dalykus, kurie neturėtų būti niekaip susiję su bankinėmis paslaugomis“, – šnekėjo L.Valatytė.
„Iš tikro galima pradėti galvoti, kad galbūt netgi paslaugos bus diferencijuojamos pagal atitinkamus dalykus, t. y., ar tu priklausai profesinei sąjungai, ar išpažįsti vienokią ar kitokią religiją.
Man atrodo, kad tai su tuo susiję. Vėlgi, dėl pačių mokėjimų – yra situacijų, kai daromi pavedimai, pvz., nesutampa nurodyti vardas ir pavardė bei banko sąskaita.
Bankai į tai nereaguoja, jie negrąžina pavedimo, jei tu parašei ne tokį vardą. O čia dėl paskirtyje nurodytų dalykų reikalinga platesnė informacija... Man kaip gyventojui yra nelabai malonu“, – kalbėjo L.Valatytė.
Įstatymą priėmė neskaitę?
Mokėjimo įstatymo pataisos Seime buvo priimtos gana tyliai, be rimtų diskusijų ir ažiotažo. Seimo narė Agnė Širinskienė tvirtino, kad tą lėmė keletas priežasčių.
„Viena vertus, turėjome milžinišką A.Bilotaitės ir R.Pociaus skandalą, kuris atitraukė politikų dėmesį. Kita vertus, mes turime ganėtinai kebliai surašytą tesiės aktą, kuris daro nuorodas į Europos Sąjungos reglamentus. Gali būti, kad dalis kolegų, nematydami viso teksto, nesuprato to teksto esmės“, – svarstė A.Širinskienė.
Seimo narė prisipažino, kad ir jos nenuramino E.Čipkutės aiškinimai, esą gyventojams niekas nesikeis.
„Aš suprantu, kad darbingi bankai greičiausiai savanoriškai perteklinių duomenų nerinks, tačiau įstatymas bankams tokią teisę suteikia. Jie gali bandyti tuos duomenis rinkti. Kyla klausimas: jei bankams jų nereikia, tada kodėl jie tylėjo svarstant įstatymą, neprieštaravo tokiai naštai? Iš įstatymo teksto reikėtų šalinti tas normas, kurios nereikalingos. Šiuo atveju, įstatymui įsigaliojus atsiranda teisė. Kiekvienas bankas, jei pageidaus, galės tuos duomenis kaupti ir tvarkyti. Manau, čia atsiranda dar didesnė rizika, kad svarstymo metu buvo nutylėta ir Seimas priėmė įstatymą, kuris netgi bankų vertinamas kaip perteklinis“, – komentavo A.Širinskienė.
Ji pabrėžė, kad kai kurie bankų renkami duomenys neturi nieko bendra su sukčiavimo prevencija.
„Ta pati lytinė prientacija – klausimas, kam ji reikalinga bankui kaupti? Arba genetiniai duomenys, specialieji duomenys, kurie yra susiję su žmogaus tautybe, religija. Akivaizdu, kad tai pertekliniai duomenys. Vargu, ar bankas sugebėtų pagrįsti, kad duomenis rinko tikrai pagrįstai. Klausimas, ar tas rinkimas buvo proporcingas“, – pabrėžė A.Širinskienė.
Ji svarstė, kodėl didelės audros nauja įstatymo pataisa nesukėlė ir tarp gyventojų.
„Matyt, dėl to, kad mes gana atlaidžiai žiūrime į žmogaus teisių klausimus ir dažnai juos suvedame tik į homoseksualų teisių įtvirtinimą. Išties, teisė į privatumą, į asmens duomenų apsaugą yra viena iš pamatinių žmogaus teisių. Ne veltui Europos Sąjunga turi reglamentą, o ne direktyvą, duomenis tvarko unifikuotai, kad visos valstybės vienodai saugotų žmogaus teises. Šiuo atveju, ir komitetui pristigo tam tikros įžvalgos, ir kolegoms. Buvo tik dešimt Seimo narių, kurie balsavo prieš, dar buvo susilaikiusių. Kitiems jokių klausimų nekilo.
Antra vertus, galbūt ta priežastis ir yra ta, kad mes kartais patys labai nevertiname savo teisės į privatumą. Pažiūrėkime, kiek mes apie save paskelbiame viešai prieinamos informacijos. Beje, šitas reguliavimas bankams leidžia ir iš viešų šaltinių pradėti rinkti informaciją apie žmogų, jo orientaciją. Ta informacija bus renkama ne tik paties žmogaus sutikimu, bet atsiranda bent jau teorinė galimybė surinkti informaciją ir naudojant kitus instrumentus“, – kalbėjo Seimo narė.
Ji stebėjosi, kaip kiti Seimo nariai balsavo už įstatymo pataisą net visiškai nesusipažinę su ja.
„Man kartais baisu matant, kokia situacija Seime, bet realybė tokia, kokia yra. Ji ne visą laiką būna labai atsakinga. Aš dar viltingai žiūriu į Prezidento instituciją, nes prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus ir gali bandyti taisyti žmogaus teisių apsaugos ribas. Manyčiau, kad gal Seimo nariams tai būtų ženklas neatmesti veto, juo labiau kad bankų bendruomenė greičiausiai ir nesipriešins“, – tikino A.Širinskienė.
