Saulė čia šviečia vos du mėnesius per metus, o žiema trunka mažiausiai aštuonis.
Apgriuvę daugiabučiai, kiauri sandėliai ir neseniai sutvarkytas nedidelis oro uostas – toks vaizdas laukia Diksone, esančiame prie pat penktos pagal ilgį pasaulio upės Jenisiejaus žiočių.
Tai toliausiai į šiaurę nutolusi Eurazijos vietovė, kurioje gyvena žmonės.
Jų nedaug, apie pusę tūkstančio. Ir tai daugiausia atvykėliai – įvairių ekspedicijų dalyviai.
Bet prie tos pačios Karos jūros, vos 40 km nuo Diksono, jau ne pirmus metus stebimas sujudimas. Čia Rusijos kompanija „Rosneft“ pradėjo statyti naftos terminalą ir uostą – apie tai bendrovė paskelbė liepą.
Tiktai darbai prasidėjo gerokai anksčiau – dar prieš įsiveržimą į Ukrainą.
O balandį čia dar sykį atplaukė atominis ledlaužis „Sevmorput“, galintis pralaužti metro storio ledo sluoksnį. Jis iš viso atgabeno 150 tūkst. tonų statybinių medžiagų ir įrangos, o kroviniai buvo kraunami tiesiai ant ledo.
Čia Kremlius ketina išgauti naftą Arkties regione. Rusams išties nelabai yra kur dėtis, nes 80 proc. dabartinių naftos gręžinių yra Vakarų Sibire, tiktai jų naudojimas jau baigiasi. Tad tenka traukti į šiaurę.
Tam „Rosneft“ sukūrė projektą „Vostok Oil“.
Pagal jį jau 2024 m. Arkties teritorijoje bus išgaunama 25 mln. tonų naftos, o 2030-aisiais – jau 100 mln. tonų kasmet. Tai penktadalis kiekio, kurį Rusija išgavo praėjusiais metais.
Teigiama, kad darbams įsibėgėjus čionykštėse dykynėse bus apgyvendinta net 400 tūkst. specialistų. Tam suplanuota penkiolika gyvenviečių. O projekto kaina išties įspūdinga – 110 mlrd. eurų.
Apskritai žygis į šiaurę yra strateginis Kremliaus planas. Maskva nori Arktyje pastatyti 12 naujų uostų, pagaminti 10 ledlaužių, įkurti čia ligonines ir kitas aptarnavimo įstaigas.
Tik neaišku, ar tai išdegs. Ukrainą užpuolusi Rusija pati išsikasė duobę: Vakarų valstybės atsisako jos naftos, Indija ar Kinija perka toliau, tačiau už gerokai mažesnes negu biržos kainas. Be to, Vakarai taiko embargą įvairioms technologijoms, be kurių rusų naftininkai vargu ar išsivers.
Taip pat iš projekto „Vostok Oil“ jau traukiasi svarbūs partneriai. Antai Nyderlandų žaliavų prekybos kompanija „Trafigura“ savo 10 proc. akcijų paketą liepą pardavė konkurentui iš Honkongo „Nors Axis“.
Palydovinės nuotraukos kol kas rodo, kad darbai Arktyje tęsiasi. Bet, kaip leidiniui „Wall Street Journal“ teigė kompanijos „Rystad Energy“ atstovai, vienas svarbiausių čionykščių naftos telkinių gali būti pradėtas naudoti ne 2024 metais, kaip tikisi „Rosneft“, o tik 2029-aisiais.
Vašingtono Džordžtauno universiteto politologas Thane’as Gustafsonas spėjo, kad „Vostok Oil“ projekto įgyvendinimas gali vėluoti net dešimtmetį.
Tačiau ar tuomet pasaulyje išliks tokia naftos paklausa, jei net didžiausia šio sektoriaus kompanija „Aramco“ iš Saudo Arabijos laukia, kad poreikis didės tik iki 2030 metų? Tokiu atveju rusai bus tiesiog įšaldę šiaurėje milijardus eurų.
