Penktadienį Seimo Ateities komitete kalbėjęs V. Šilinskas rėmėsi 2020 m. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) apklausa, atlikta su maždaug 20 tūkst. valstybės tarnautojų. Jos duomenimis, tik 33 proc. jų yra įsitraukę į savo veiklą, o likusieji darbe yra pasyvūs arba į jį neįsitraukia.
„Trečdalis nori kažką padaryti, tie žmonės atsako, kad juos motyvuoja įdomus, patinkantis darbas, stabilumas ir grįžtamasis ryšys“, – parlamentarams teigė jis.
Anot jo, apklausose dalyvavę darbuotojai pagrindiniais valstybės tarnybos trūkumais įvardija ribotas karjeros galimybes, nesąžiningą darbo apmokėjimą, taip pat pasigenda kvalifikacijos tobulinimo programų.
„Pastebėjau, kad papildomai žmones demotyvuoja biurokratija – jie nebemato prasmės darbe, nes daro kažką (aprašus, įstatymus), bet nemato galutinio rezultato“, – pridūrė viceministras.
Nemotyvuoja nesąžiningas darbo apmokestinimas
Paties V. Šilinsko vertinimu, valstybės tarnautojų motyvacija dirbti kokybiškai yra maža dėl esamos premijų sistemos, pagal kurią už papildomus, pagal pareigybę nenumatytus, darbus prie atlyginimo skiriami iki 40 proc. priedai.
„Tie patys VRM tyrimai rodo, kad didelė dalis viešojo sektoriaus darbuotojų atsako, kad iš jų reikalaujama padaryti darbą, kuris jiems nepriklauso. Nes labai logiška: jei įtikinsi, kad to man nepriklauso daryti, man priklausys premija. Ją vertinu kaip demotyvuojančią, nes žmonėms yra sudaryta paskata įrodinėti, kad jiems nepriklauso kažko daryti“, – teigė viceministras.
„Jei daryčiau, pavyzdžiui, Inovacijų agentūros darbuotojo darbą, o jis dirbtų mano – kadangi abu dirbtume ne pagal pareigybę – abiem priklausytų priedai. Mūsų produktyvumas mažėja, padarome mažiau, bet, pagal dabartinę valstybės tarnybos skatinimo sistemą, abiem priklausytų didesnis darbo užmokestis“, – aiškino jis.
Taip pat, V. Šilinsko teigimu, tarnautojų visai nemotyvuoja darbuotojų skatinimo pagal darbo stažą sistema, atlyginimą keliant po 1 proc. per metus – iki 30 proc., priklausomai nuo bendrai viešajame sektoriuje išdirbtų metų.
Anot viceministro, tai lemia didelį vidinį atlyginimų neteisingumą, toks darbo apmokėjimo būdas yra nesąžiningas.
„Jei ateina du žmonės, jie tame pačiame skyriuje daro, duoda tą patį rezultatą, jų atlyginimas skiriasi iki 30 proc.“, – pabrėžė V. Šilinskas, akcentavęs, kad toks darbo apmokestinimas nėra teisingas trumpiau, tačiau kokybiškiau dirbančių valstybės tarnautojų atžvilgiu.
„Jei žmogus išėjo iš vienos ministerijos ir atėjo į kitą, daro darbą, kurio visai neišmano, bet dirba 30 metų viešajame sektoriuje, jis turi 30 proc. priedą už stažą. Jei kitas žmogus toje pačioje ministerijoje dirba toje pačioje pozicijoje, pavyzdžiui, 10 metų, jis gauna 10 proc. Jis tikrai jaučiasi nepatenkintas, nes mato, kad padaro daugiau, išmano geriau, bet kitas gauna daugiau, nes yra tokia skatinimo sistema“, – svarstė V. Šilinskas.
Kartu jis pastebėjo, kad, teoriškai, viešajame sektoriuje darbuotojai per metus gali sukaupti 6,5 mėnesio atostogų.
Politiko teigimu, 22 atostogų dienos skiriamos vos pradėjus valstybės tarnybą, 10 papildomų dienų galima gauti už darbo atlikimą, 15 – už darbo stažą (po 3 kas penkis metus), 83 – už kitką, pavyzdžiui, už narystę profesinėje sąjungoje, už kelis auginamus mažamečius ir kt.
„Žmonės ateina ir pamato, kad čia reikia daug ir labai atsakingai dirbti, dalis jų nusivilia. Siūlyčiau kviesti žmones ateiti į viešąjį sektorių padaryti darbus, o ne atostogauti“, – sakė V. Šilinskas.
Mano, kad motyvacija yra vienas svarbiausių darbo kokybės rodiklių
Pasak V. Šilinsko, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų nusiteikimą svarbu, nes „motyvacija duoda rezultatą, o motyvuotų viešojo sektoriaus žmonių rezultatas duoda laimingus piliečius“.
Kad „institucijų kokybė labiausiai lemia, ar piliečiai yra laimingi“, anot jo, konstatuoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Remiantis V. Šilinsko cituota VRM apklausa, viešojo sektoriaus darbuotojus motyvuotų didesnis darbo užmokestis, tinkamas darbo organizavimas ir krūvio paskirstymas, lanksčios darbo sąlygos, geras psichologinis klimatas bei stabilumas.
„Motyvacijos privačiame sektoriuje dažnu atveju, manau, kad nėra, tai viena priežasčių kodėl mažas produktyvumas, mažai inovacijų“ – sakė V. Šilinskas.
Jis kalbėjo, kad norint gerinti viešojo sektoriaus darbo aplinką ir paslaugų kokybę, valstybės tarnautojams turėtų vadovauti ne „bosai, o lyderiai“.
Būtent stipraus lyderio buvimas labiausiai lemia tarnautojų pasitenkinimą darbu, o ryšių su kolegomis, gebėjimo panaudoti įgūdžius ir atlyginimo įtaka tam mažesnė, pažymi ministras, besiremiantis Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikta apklausa.
„Reikia daugiau lyderių, o ne bosų – ne tų, kurie liepia ir reikalauja, bet tų, kurie padeda žmonėms padaryti daugiau, išmoko būti savarankiškesniais, leidžia ir padeda įgyvendinti idėjas“, – teigė V. Šilinskas.
Pasak jo, tik 50 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų 2020 m. VRM atsakė, kad savo vadovams gali laisvai išsakyti kritiką.
„Apie kokias inovacijas galime kalbėti, jei žmonės bijo pasakyti abejonę apie vadovų išsakytą sprendimą, net kai mano, kad tas sprendimas yra prastas. Ir čia galima suprasti, kodėl dažnai priimami prasti sprendimai, jei žmonės bijo, nepasako“, – pabrėžė V. Šilinskas.
Valstybės tarnybos reforma stringa Seime
ELTA primena, kad siekiant gerinti valstybės institucijų teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvintų jų veiklą, VRM Seimui yra pateikusi Valstybės tarnybos reformą.
Ja siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Vis tik, jos priėmimo procesas Seime stringa – šį trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) įstatymo projekto svarstymą atidėjo neribotam laikui. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Teisės departamento išvadas dėl galimo įstatymo neatitikimo Konstitucijai.
Reforma į Seimą atkeliavo jau antrą kartą. TTK spalį pateikė išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, nes joje nenustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka. Dėl šios priežasties parlamentarai nenumatytame posėdyje dėl šio klausimo nebalsavo.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
