Prekių su didžiausiomis nuolaidomis neranda
Portalo lrytas.lt skaitytojas Aurimas piktinosi parduotuvių reklamomis apie 30, 50 ar net 70 proc. nuolaidas bei didžiuosius išpardavimus. Anot jo, iš tiesų prekių su tokiomis nuolaidomis retai kada tenka rasti.
„Užsukęs į vieną ar kitą parduotuvę net specialiai paprašau darbuotojų parodyti, kurioms konkrečioms prekėms taikomos tokios didelės nuolaidos. Atsakymas praktiškai visada būna vienas ir tas pats: prekės su didžiausia nuolaida jau išparduotos. Kartais darbuotojai net sutrinka nežinodami, ką atsakyti, – dalijosi patirtimi Aurimas, pareikšdamas, kad tokios akcijos – tik jaukas pirkėjams pritraukti. – Apskritai, kokybiški, geri daiktai kainuoja daug, niekas nenori jų atiduoti pusvelčiui. O jei ir pavyksta rasti prekę už pusę kainos, verta pagalvoti, koks antkainis fiksuotas.“
Rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis tuo visiškai nesistebi. Anot jo, tokių atvejų, kada parduotuvėse prekių su didžiausiomis nuolaidomis rasti nepavyksta, gali būti, nes šių drabužių ar daiktų dažniausiai yra mažiausia, o galbūt tai ir prekybininkų triukas, galbūt prekių su tokiomis nuolaidomis ir nebuvo.
Visgi L.Šimonis ragino neapsigauti, nes neretai reklamose rašoma apie nuolaidas iki 50 ar 70 proc. Svarbu atkreipti dėmesį į žodelį „iki“.
„Tada prekybininkams užtenka turėti, kad ir vieną prekę su didžiausia nuolaida, o visas kitas – su mažomis, ir teisiškai reklama yra teisinga, nėra melaginga. Tokiomis reklamomis parduotuvės bando pritraukti žmones, jiems reikia gyventojų antplūdžio, nes kuo daugiau jų ateis, tuo didesnė tikimybė, kad bent kas nors bus nupirkta. Juk prekybininkams reikia ištuštinti sandėlius, išparduoti sezonines ar užsilikusias, morališkai pasenusias prekes, kurių jau niekas nebeperka.
Bet su tokiomis reklamomis ir akcijomis prekybininkai keičia žmonių požiūrį į išpardavimus, vis daugiau jų į tai žvelgia skeptiškai“, – portalui lrytas.lt komentavo L.Šimonis.
Tačiau advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnioji teisininkė Lina Gužienė pabrėžė, kad nurodžius, jog nuolaidos bus iki 50 proc., vienos prekės su didžiausia nuolaida nepakaks. Bent 10 proc. reklamoje nurodytų prekių ar tam tikros grupės prekių privalo būti 50 proc. pigesnės. Likusios prekės gali turėti ir mažesnę nuolaidą.
„Pavyzdžiui, jei reklamoje skelbiama, jog „Buitinei technikai ir kosmetikai – nuolaidos iki 70 proc.“, reklamos davėjas turėtų užtikrinti, jog bent 10 proc. akcijoje dalyvaujančių buitinės technikos (ne jų priedams ar aksesuarams) ir bent 10 proc. kosmetikos prekių būtų parduodamos su reklamoje nurodyta maksimalia 70 proc. nuolaida“, – portalui lrytas.lt patikslino teisininkė.
Taip pat, anot jos, prekybininkai privalo įsitikinti, kad išpardavimų metų nenutiks taip, jog prekių su akcija neliks nei pardavimo vietose, nei sandėlyje ir neaišku, ar prekybininkas dar galės pasiūlyti reklamuojamų prekių asortimentą už sumažiną kainą visos akcijos metu, ne tik pradžioje ar pirmosiomis valandomis.
„Priešingu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gali tai įvertinti kaip klaidinančią reklamą ar nesąžiningą komercinę praktiką vartotojų atžvilgiu.
O jei reklamoje nėra nurodytas žodis „iki“, tai reikštų, kad visoms reklamuojamoms prekėms turi būti taikoma atitinkama 50 ar 70 proc. nuolaida. Pirkėjui nerandus konkrečioje vietoje tokių prekių būtų galima kalbėti apie teisės aktų pažeidimą“, – nurodė L.Gužienė.
Nors išlaidauti nenori, proga tikriausiai pasinaudos
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigė, jog neseniai įvykdyta apklausa dėl gyventojų dalyvavimo išpardavimuose parodė, kad tendencijos itin nesikeičia. Visgi ir pernai apklaustieji sakė, kad nėra nusiteikę daug išlaidauti, bet po didžiųjų išpardavimų bankas, pažvelgęs į atsiskaitymus kortelėmis, išvydo kartais išaugusias išlaidas.
„Lietuviai mėgsta apsipirkti išpardavimų metu, šie metai tikriausiai irgi nebus išimtis. Net ir artimoje aplinkoje girdžiu žmonių, planuojančių pirkti per išpardavimus“, – portalui lrytas.lt sakė J.Cvilikienė.
Anot jos, JAV pagal apsipirkimus per „Juodąjį penktadienį“ net sprendžia, kokių Kalėdų prekybininkams tikėtis, mat to laiko apsipirkimai parodo gyventojų nuotaikas ir lūkesčius dėl ateities.
„Manau, ir lietuviai pirks per išpardavimus, juolab šildymo sąskaitos dar nėra labai didelės, žmonės dar turi šiek tiek papildomų pinigų, galbūt naudosis proga ir juos skirs kalėdinėms dovanoms įsigyti, nes neaišku, kaip bus toliau, kokia žiema mūsų laukia“, – sakė ji.
Verta pasiruošti iš anksto
Pasak L.Šimonio, iš tiesų yra žmonių, kurie išpardavimais naudojasi protingai – atideda reikiamų prekių įsigijimą ir laukia didesnių nuolaidų. Eksperto manymu, nėra blogai ir tada, kai gyventojai, kad ir neplanuotai, per išpardavimus šį bei tą nusiperka, bet suma jiems nėra skausminga, o pasitenkinimas nugvelbus prekę su nebloga nuolaida – didelis.
Visgi pašnekovai patvirtino, kad per išpardavimus gyventojai, suvilioti nuolaidų, kartais prisiperka ir visiškai nereikalingų daiktų ar maisto produktų, kurie vėliau sugenda, supelyja ir yra išmetami.
Todėl patariama prieš vykstant į parduotuves susiplanuoti savo biudžetą ir pasirengti reikalingų daiktų sąrašą.
„O jeigu einama šiaip ko nors gero pažiūrėti, gal pavyks ką rasti, tada galima lengvai paslysti ir pasiduoti emocijai, nusipirkti, ko visiškai nereikia“, – teigė J.Cvilikienė.
Tačiau L.Šimonis priminė, kad tam tikrų norimų prekių per išpardavimus perduotuvėse galite ir nerasti.
„Jeigu marža yra maža, tokių prekių net neapsimoka pardavinėti su nuolaida, tada jos per išpardavimus gali būti išimtos iš lentynų“, – teigė jis.
Paragino atkreipti dėmesį į kainą
Teisininkė nurodė, jog yra prekybininkų, kuriems yra taikytos sankcijos dėl netinkamai nurodytų kainų nuolaidų, akcijų, išpardavimų metu, kai kartu buvo paskleista klaidinanti reklama ar vykdyta nesąžininga komercinė veikla komunikuojant apie kainas.
L.Gužienė priminė, kad pardavėjai, skelbdami informaciją apie prekių kainos sumažinimą, privalo nurodyti ankstesnę prekės kainą. Tai nurodo ir praėjusių metų liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojusi „ankstesnės“ mažiausios 30 dienų prekės kainos taisyklė.
„Ankstesnė“ prekės kaina – mažiausia prekės kaina, kurią pardavėjas taikė 30 dienų laikotarpiu iki jos sumažinimo.
Akcijų ar išpardavimų metu nubraukta prekės kaina bus dažniausiai ne pradinė, reguliari prekės kaina, bet pati mažiausia, buvusi per 30 dienų laikotarpį prekės kaina, nebent konkrečios prekės ar prekių grupės pradinė kaina nebuvo mažinama per kitą trumpalaikę akciją šiuo laikotarpiu.
Tai svarbu įvertinti kiekvienu atveju, nes nebus teisinga nubraukti pradinę, galimai didžiausią buvusią prekės kainą, kartu rodyti didžiausio sutaupymo procentinę išraišką, ir mažesniu šriftu, kaip papildomą informaciją, nurodyti šalia prekės mažiausią ar, taip vadinamą, geriausią kainą“, – aiškino L.Gužienė.
Išimtys taikomis tik paslaugoms ir skaitmeniniam turiniui, greitai gendantiems produktams bei prekėms, kurių kainos mažinamos palaipsniui ir be pertraukų, tada galima vis nubraukti buvusią didesnę kainą.
Nusižengus šiai taisyklei skiriama bauda nuo 500 iki 5 tūkst. eurų arba rašytinis įspėjimas, jei pardavėjas šį pažeidimą padarė pirmą kartą.
„Jei skelbiant išpardavimą, akcijas kartu paskleidžiama klaidinanti reklama ar vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu, VVTAT gali būti inicijuoti tyrimą pagal Reklamos įstatymą arba Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą.
Tokiu atveju pardavėjui grėstų įspėjimas (neskiriant baudos), jei pažeidimas padaromas pirmą kartą; arba bauda iki 3 proc. nuo bendrovės praėjusių finansinių metų metinių pajamų, bet ne daugiau 100 tūkst. eurų; arba, per vienerius metus pakartotinai padarius pažeidimą, bauda iki 6 proc. nuo bendrovės praėjusių finansinių metų metinių pajamų, bet ne daugiau 200 tūkst. eurų“, – skaičius nurodė L.Gužienė.
Išpardavimų laikotarpiu suaktyvėja ir sukčiai
Bankų atstovai gyventojus įspėja ir dėl sukčių, kurie „Juodojo penktadienio“, lapkričio 11 d. minimą Vienišių dieną, kitų išpardavimų metu ir artėjant didžiausioms metų šventėms, kada suaktyvėja prekyba internetu, apsimeta prekybininkais ir bando iš gyventojų išvilioti pinigus.
„Trečią šių metų ketvirtį elektroninė prekyba prekėmis, už kurias buvo sumokėta, bet jos niekada neatkeliavo iki pirkėjo, buvo vienas dažniausių sukčiavimo būdų. Tokio sukčiavimo atvejų pagausėjo pandemijos metais, jo mastas ir toliau didėja visus šiuos metus“, – pranešime cituota Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Ji patarė kritiškai įvertinti interneto parduotuvėje nurodomas prekių kainas ar taikomas nuolaidas. Sukčių sukurtose prekyvietėse jos būna gerokai mažesnės negu tų pačių ar panašių prekių kitur. Be to, itin geri sukčių pasiūlymai paprastai galioja labai trumpai, taip darant spaudimą pirkti kuo greičiau. Paprastai tariant, jei kaina neįtikėtinai maža, galioja ribotą laiką, tai gali būti sukčių vilionė.
V.Nausėdaitė taip pat paragino paieškoti daugiau informacijos apie dominančią parduotuvę ar prekybininką, paskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus.
„Sukluskite, jeigu prekybininkas nepateikia išsamios informacijos apie prekių pristatymo ir grąžinimo tvarką ar apskritai nėra aišku, kurioje šalyje jis veikia ir yra įsikūręs. Nerizikuokite savo pinigais ir duomenimis patikėdami juos neaiškios reputacijos prekybininkams“, – pataria bankininkai.
Nors saugiau yra pirkti tose elektroninėse parduotuvėse, kurios yra gerai žinomos, veikiančios ilgesnį laiką, kartais sukčiai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais patikimais pavadinimais. Todėl lankantis elektroninėje parduotuvėje svarbu patikrinti internetinės parduotuvės adresą, kuris turėtų būti be klaidų ar įtarimą keliančių ženklų, simbolių.
