Mažiausiems verslams smūgis – didžiausias
Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sukuria didžiausią darbo vietų skaičių. Lietuvoje tokių verslų turime apie 85 tūkstančius, o visoje Europos Sąjungoje – apie 22 milijonus. Galite įsivaizduoti, kokio dydžio tai ekosistema ir kokią įtaką ji turi visų šalių ekonomikai ir gerovei. Deja, ši ekosistema yra ir labiausiai pažeidžiama išorės veiksnių.
Smulkiam verslui didesnę įtaką turi pasikeitimai rinkose. Dažnai tai būna jaunos įmonės, turinčios nedidelę įtaką tiekėjams ir partneriams. SVV sunkiau įeiti į rinką su pabrangusiu produktu negu dideliems verslams. Sunkumų gali kilti ir kalbant apie darbuotojus: šiuo metu darbuotojai tikisi didesnio atlygio, nes nori kompensuoti išaugusias išlaidas. Stambiam verslui lengviau atliepti jų poreikius, tarkime, suteikiant papildomas naudas, o štai smulkus verslas susiduria su problema, kaip išlaikyti darbuotojus ir jų motyvaciją.
Pranašumas – gebėjime prisitaikyti
Vis dėlto, sunkmetis smulkiesiems gali tapti ir galimybių metu. Svarbu jau dabar turėti planą, koks jūsų verslas bus žvelgiant į ateitį. Turėkite finansų suvaldymo strategiją, planuokite pajamas ir išlaidas, susirašykite visus galimus scenarijus rinkoje. Štai pandemija parodė neišnaudotą skaitmenizacijos potencialą ir dabar statistika byloja, kad šioje srityje esame pažengę septyneriais metais į priekį. Verslas rado būdą prisitaikyti, dauguma sukūrė elektronines parduotuves, net paslaugos imtos teikti nuotoliu.
Dėl recesijos, augančių žaliavų ir energijos kainų verslas ir šiandien turi transformuotis. Diversifikuoti veiklą, ieškoti naujų rinkų, partnerių. Jeigu verslo rinka tik Lietuva – tai jau negerai. Jeigu mūsų šalies ekonominė situacija ženkliai suprastėtų, pereiti į kitas rinkas užtrunka, tad jau dabar reikia ieškoti papildomų galimybių. Taip pat svarbu turėti išėjimo iš rinkos scenarijus. Ką darysite jeigu jūsų prekė taps nebepaklausi arba jos nebereikės tokiais kiekiais, kokius partneriai pirkdavo iki šiol?
Kitas labai svarbus dalykas – užsitikrinti finansavimą. Verslas jau dabar turi žinoti, iš kur gaus apyvartinių lėšų arba investicijų plėtrai. Šiuo metu finansavimas yra prieinamas didžiajai daugumai SVV. Vien jau žiūrint iš „SME Bank“ perspektyvos: kasdien gauname maždaug 10–15 užklausų, iš kurių apie 60 proc. tenkiname, vadinasi finansavimas nesustoja. Per šiuos metus, paskolinome apie 60 mln. eurų smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Pesimistų daugiau, bet laimi optimistai
Pavasarį „SME Bank“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad SVV Lietuvoje artimiausiu metu skolintis neplanuoja. Taip atsakė net 70 proc. respondentų. Žinoma, tuo metu Rusija buvo ką tik užpuolusi Ukrainą, nežinomybė buvo didžiulė. Vis dėlto, abejoju, ar šiandien skaičiai būtų smarkiai kitokie. Tai indikuoja, kad dalis mūsų verslų ketina pasiduoti be kovos ir ateitį vertina galbūt pesimistiškiau negu yra iš tiesų.
Kita vertus, tos įmonės, kurios planavo skolintis – tokių buvo apie 20 proc. – teigė, kad investuos į plėtrą ir technologijas. Tikslai džiugina ir rodo, kad įmonės planuoja ateities veiklą. Jos neinvestuoja į prabangos prekes, tokias kaip biuro ar automobilių parko atnaujinimas. Gautomis lėšomis verslas kuria savo konkurencinį pranašumą ir ruošiasi kokybinei transformacijai.
Pasiduoti lengva. Stebėti viską iš šono ir sakyti, kad galbūt visko imsiuosi po metų kitų, kad apie ateitį galvoti ne laikas. Iš tiesų, dabar puiki proga užduoti sau klausimus apie ateitį: kodėl mano verslas buksuoja, atsilieka nuo konkurentų? Kur turėčiau investuoti? Kaip man patekti į kitas rinkas? Finansavimas prieinamas, valstybės parama taip pat užtikrinta. Telieka pasiruošti, turėti pagrįstą planą ir pasirinkti tinkamą partnerį.
