Prieš Vėlines Vyriausybė buvo dosni. Per paskutinį praėjusio mėnesio Vyriausybės posėdį buvo nutarta, kad kompensacijos už elektros energiją, suvartotą spalį, bus taikomos visiems nebuitiniams vartotojams.
Iki šiol tokia privilegija galėjo naudotis tik gyventojai – buitiniai vartotojai, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas. Jiems nuo liepos iki šių metų pabaigos taikoma dalinė elektros energijos tiekimo kainos kompensacija. Maksimalus jos dydis yra iki 0,09 euro už kilovatvalandę (kWh) su PVM.
Kompensacija taikoma tik tuo atveju, jeigu vienos kilovatvalandės galutinė kaina viršija 0,24 euro už kWh.
Taigi jas gaus verslo subjektai, viešasis sektorius, ūkininkai, savivaldybių įmonės ir kiti nebuitiniai vartotojai, savo poreikiams elektros energiją įsigyjantys tiesiogiai iš „Nord Pool“ biržos.
Teigiama, kad parama, skiriama daliai elektros energijos kainos kompensuoti, nebuitiniams vartotojams padės sumažinti išaugusią finansinę naštą.
Patvirtino tvarką
Trečiadienį, spalio 26-ąją, Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pateiktai paramos, skirtos elektros energijos nebuitinių vartotojų išlaidoms už suvartotą elektros energiją sumažinti, skyrimo ir administravimo tvarkai.
Nuo šių metų spalio 1 d. iki metų pabaigos nustatyta minimali 1 kWh elektros energijos kainos riba – 0,24 euro už kilovatvalandę (kWh), žemiau kurios kompensavimas nebus taikomas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. ši riba sieks 0,28 euro už kWh.
Pagal nustatytą tvarką bus kompensuojama 50 procentų elektros energijos kainos, viršijusios šias minimalias kainos ribas.
Tačiau kompensavimas nebus taikomas persiuntimo paslaugos kainai ar kitoms valstybės reguliuojamos elektros kainos dedamosioms, taip pat valstybės nustatomiems mokesčiams ir mokestinėms rinkliavoms – pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), akcizams. PVM ir akcizą nebuitinis vartotojas turės sumokėti tokį, koks bus apskaičiuotas be dalies kompensavimo. Skaičiuojama, kad elektros energijos dalies kainos kompensavimu galės pasinaudoti apie 139 100 nebuitinių vartotojų.
Situaciją regi kitaip
Pasak „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko D.Dundulio, ištikus energetinei krizei valstybė suskubo apdalinti gyventojus kompensacijomis – padengti dalį elektros energijos ir gamtinių dujų kainos. Tačiau kompensacijos nėra tai, ko labiausiai reikia dirbantiems žmonėms.
Anot D.Dundulio, padidinus neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jie savarankiškai galėtų apmokėti išaugusias sąskaitas ir valstybei nebereikėtų dalinti jiems kompensacijų.
„Tvarka, kuri nustatyta daliniam energijos kainų kompensavimui, liudija tai, kad valdžios požiūris yra trumparegiškas. Ir toks jos sprendimas anaiptol nėra skirtas tikslinei grupei – skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Pastarųjų tai negelbėja nuo nepritekliaus, o tiesioginę naudą iš kompensacijų gauna tik energetikos sektorius.
Kažkodėl pastaruoju metu Vyriausybė labai rūpinasi tuo, kad tik nesumažėtų energetikos sektoriaus pajamos. Šios srities įmonės ir taip gauna didžiulį pelną, bet dabar dar ir papildomai pamaitinamos.
O kodėl gi tuomet neparėmus ir prekybininkų? Juk maistas taip pat pabrango, tad gavę kompensacijų ir mes nuleistume kainas, – ironizavo pašnekovas ir pridūrė: – Kompensacijos nėra amžinos, ateityje jų nebeliks, o energijos kaina pati savaime nesumažės.
Užtat ir nesuprantu, kodėl priimant sprendimus negalvojama apie ilgalaikę naudą, kurią suteiktų padidintos pajamos. Tai suteiktų galimybę žmonėms savarankiškai sumokėti už elektros energiją.“
Kompensacijos suteikiamos visiems, kurie už elektros energijos kWh su PVM moka daugiau kaip 0,24 euro. Taigi kiekvienos kWh kaina sumažinama 0,09 euro.
Kompensacijos – ir turtingiems
Ši parama nepriklauso nuo gaunamų pajamų dydžio, tačiau norint nustatyti, kam iš tiesų ji reikalinga, reikėtų nemažai paplušėti.
„Neseniai vienas turtingas žmogus nusistebėjo sąskaitoje pamatęs, kad už elektrą, kurios daug sunaudojama kieme esančiam baseinui pašildyti, jis taip pat gauna kompensaciją, nes pagal jo su tiekėju sudarytą sutartį kilovatvalandė kainuoja tiek, kad kompensacija jam priklauso.
Aš taip pat gaunu kompensaciją už namuose suvartojamą elektros energiją, nors man jos nereikia.
Logiška, kad kompensacijas turėtų gauti tik mažiausias pajamas gaunantys žmonės, tačiau tam reikalingos investicijos: duomenų bazė sąskaitas išrašančiose įmonėse, darbuotojai, kurie priimtų gyventojų prašymus. Tai sudėtingas procesas, kurio dėl laikinų kompensacijų niekas nepradės. O jei ir imtųsi, klausimas, ar tai nekainuotų daugiau nei dabartinė sistema, leidžianti dalį kainos kompensuoti visiems“, – svarstė D.Dundulis.
Neapmokestinamosios pajamos
D.Dundulis neabejoja, kad būtent minimalaus užmokesčio neapmokestinimas suteiktų visapusiškos naudos.
Šiuo metu mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis siekia 540 eurų ir yra taikomas gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos.
„Manyčiau, kad NPD vertėtų padidinti iki minimalaus darbo užmokesčio. Tai reikštų, kad mažiausias pajamas gaunančių gyventojų darbo užmokestis būtų visiškai neapmokestinamas.
Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA), neatskaičius mokesčių, yra 730 eurų, arba 518 eurų į rankas. Nuo kitų metų sausio ji turėtų padidėti iki 840 eurų.
Jeigu MMA būtų visiškai neapmokestinama, mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos padidėtų apie 60–70 proc. – maždaug 300 eurų. Tokiu atveju, tikėtina, net nereikėtų kalbėti apie jokias kompensacijas“, – svarstė D.Dundulis.
Anot jo, žmonės galėtų išleisti pinigus parduotuvėse, ir tai nėra koks nors blogis. Juk daugiau vartodami žmonės pakeltų ir ekonomiką. Be to, gavę 300 eurų daugiau pajamų jie apie trečdalį jų mokesčių pavidalu per pirkinius sugrąžintų į biudžetą.
Taigi minimalios algos neapmokestinimas, pasak pašnekovo, būtų kur kas veiksmingesnis kovos būdas ne tik su infliacija ir energetikos krize, bet ir su nedarbu.
„Pinigų neapmokestinus MMA būtų prarasta mažiau, nei jų dabar reikia kompensacijoms išdalinti, o poveikis būtų daug veiksmingesnis ir, svarbiausia, ilgalaikis.
Natūralu, jog žinodami, kad gali gauti didesnes pajamas, žmonės norės ir dirbti, ir išlaikyti savo darbo vietas, tad nedarbas mažėtų.
Šiuo metu darbo vietų yra daugiau nei žmonių, norinčių dirbti, nes už minimalų atlyginimą, nuo kurio dar nukerpami mokesčiai, žmonės nenori dirbti, nes jiems pravartu gauti pašalpas ir kompensacijas“, – svarstė verslininkas.
Siūlo žvelgti plačiau
D.Dundulio teigimu, pokyčiai MMA apmokestinimo sistemoje pagausintų dirbančių žmonių ir tai natūraliai sumažintų prašymų socialinėms išmokoms gauti.
„Tai reikštų, kad valstybės biudžete atsirastų daugiau pinigų, kuriuos būtų galima skirti kitoms problemoms spręsti.
Esu apskaičiavęs, kad, norint per metus pakelti pensiją vidutiniškai 100 eurų, reikėtų apie 720 mln. eurų. Nors tokia pinigų suma atrodo didelė, palyginti su lėšomis, kurias rengiamasi išleisti kompensacijoms už energiją, tai gana kuklūs skaičiai“, – sakė D.Dundulis.
Dabar, kai mažesnes pajamas gaunantys žmonės neatleidžiami nuo mokestinės naštos ir renkasi socialinių išmokų bei kompensacijų kelią, mažėja ir paskata imtis daugiabučių renovacijos, kuri žmones realiai gelbėtų energetinės krizės akivaizdoje, statybos įmones taip pat, nes jos turėtų darbo, be to, mokėtų mokesčius valstybei.
„Dar daug daugiabučių Lietuvoje tebėra neatnaujinti ne tik dėl to, kad išseko tam skirtos ES lėšos, bet todėl, kad patys gyventojai atsisako renovacijos.
Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms kompensuojamos šildymo išlaidos ir jie nesuinteresuoti renovacija. Tačiau atnaujinti daugiabučiai ne tik gražiau atrodo, bet ir žmonės gyvena šilčiau, sąskaitos už šildymą sumažėja ir tiems gyventojams, kurie nėra maitinami jokiomis kompensacijomis“, – svarstė verslininkas.
Pasak jo, šiuo metu vykdoma politika, kai viena ranka duoda, o kita atima, yra ne kas kita, kaip nepasitikėjimas ir manipuliavimas žmonėmis.
„Valstybė abejoja žmonių finansiniu raštingumu, galimybėmis ką nors keisti. Gavę didesnes pajamas gyventojai tikrai žinotų, kaip tinkamai jas panaudoti. Pagaliau baigtume ir tą varguolių rėmimo politiką, nes vargstančių tiesiog gerokai sumažėtų“, – neabejoja D.Dundulis.
