Ekonominės sąlygos verslui nepadės
Dabartinę situaciją finansų rinkose ir bendrai pasaulio ekonomikoje, galima vadinti neeiline. Ir nors kaltųjų paieškos dėl šios situacijos baigtos – tai infliacija, o ji nuo per didelio pinigų kiekio rinkoje, sidabrinės kulkos viskam išspręsti, deja, nerasime.
Siekdami apriboti pinigų nuvertėjimą ir jų kiekį rinkose, centriniai bankai nepailsdami didina bazines palūkanų normas. Tačiau kaip ir kiekvienas vaistas, šis irgi turi savo šalutinį poveikį. Pakitusios skolinimosi sąlygos neišvengiamai didina verslo skolą ir apsunkina pinigų srautų valdymą. Europoje centrinio banko bazinė palūkanų norma jau pasiekė 1,5 proc., JAV – 3,7–4 proc. Finansų rinkų dalyviai mano, kad kitų metų pradžioje galimai sulauksime 2,5 proc. bazinės palūkanų normos ES ir apie 5 proc. JAV.
Amerikiečiai jau kuris laikas kaip fiksuoja istoriškai rekordinį būsto įperkamumo rodiklio kritimą. O kas vyksta Europoje? Šiuo metu 12 mėn. EURIBOR fiksuojamas netoli 3 proc., 6 mėn. – virš 2 proc. Pridėkime bankų maržas, ir gausime 5 proc. palūkanas būsto paskolom, o verslui gali siekti ir 7 proc. Kad ir kaip išradingai skaičiuosime, skaičiai reikšmingi. Už paskolas mokėsime daugiau ir tai palies kiekvieną verslą, tiekėjus, partnerius, tad šiuo metu ypatingai svarbu planuoti finansinius srautus.
Situacijos nelengvina ir tai, kad ekonomika lėtėja ne tik dėl kylančių palūkanų. Patiriame energetikos krizę, kuri yra dar reikšmingesnė verslui. Dabartinėmis kainomis, be jokių fiskalinių ar reguliacinių įsikišimų, skaičiuojama, kad vidutinio europiečio elektros sąskaitos savo aukščiausią tašką pasieks 2023 m. pradžioje, ir galimai sudarys apie 450 eurų per mėnesį vidutinei šeimai. Tai yra 200 proc. daugiau nei 2021 m. buvę kaštai Europoje, kas galimai sudarys 2 trln. Eur arba 15 proc. nuo BVP. Dabartinės įvairios energetikos krizės švelninančios priemonės kiek palengvins situaciją, tačiau, net ir po visų kompensacijų, Europa turės 10 proc. BVP dydžio problemą.
Tad galimybės verslui pasiskolinti iš bankų, ne bankinių finansuotojų ar alternatyvių šaltinių tampa vis svarbesnės. Tiesa, šias galimybes reikia vertinti ne tada, kai situacija tampa kritinė, ne „vakar“, o dabar.
Finansiniai instrumentai – galimybė pasiskolinti
Apribota prieiga prie bankinio finansavimo verslą kreipia link ne bankinių finansuotojų. Lėšos iš šio rinkos segmento verslui suteikiamos greičiau nei banke, tačiau kainuos brangiau, o finansuojama suma bus mažesnė. Jeigu dėl įvairiausių priežasčių šis finansavimo būdas verslui netinka ar yra neprieinamas, egzistuoja dar viena alternatyva, apie kurią turėtų žinoti kiekvienas verslas.
Aktyvi kapitalo rinka visais laikais naudinga verslui, investuotojams ir valstybei, o vienas iš būdų ją vystyti – tai populiarinti skolinimąsi leidžiant obligacijas. Šis finansinis instrumentas leidžia verslui pasiskolinti gana nesudėtingai. Sąlygas lengvina ir valstybės indėlis. Skatindama obligacijų rinką, „Invega“ kompensuoja 50 proc. obligacijų išleidimo kaštų iki 100 tūkst. Eur smulkiam ir vidutiniam verslui, kai obligacijos yra įtraukiamos į vertybinių popierių biržą.
Pasiskolinti per obligacijas gali bene kiekvienas verslas. Jeigu skolinimosi suma nesiekia 1 milijono eurų per 12 mėn., emisija yra paprasta, dažniausiai privati. Sumai iki 8 mln. eurų papildomai reikalingas informacinis dokumentas investuotojams, galima svarstyti ir viešą obligacijų siūlymą ar platinimą. Sumai virš 8 mln. eurų per 12 mėn. reikalinga išsamesnė dokumentacija, galima rinktis visas platinimo formas, o pasiruošimo laikas priklausys daugiausia nuo platinimo formos.
Obligacijas platinti galima vietinėje ir tarptautinėje rinkose. Lietuvoje turime keletą verslų, kurie yra išplaukę į tarptautinius vandenis, tačiau dauguma vietos verslų renkasi vidaus rinką. Tarptautinė rinka reikalauja kur kas didesnių sumų ir ilgesnio pasiruošimo, o vietinė rinka žino ir supranta savo verslus, tad reikalavimai mažesni.
Investavimas vidaus rinkoje – papildoma grąžos premija
Vidaus rinkos vertybinių popierių mažesnis likvidumas gali tapti ne tik trūkumu, bet ir privalumu. Investuotojams tai atveria naujas galimybes reikalauti aukštesnės grąžos, o verslui alternatyvų finansavimosi šaltinį. Šiuo metu Lietuvos investuotojai prašo nuo 8 iki 12 proc. metinių palūkanų už vienerių – trejų metų termino obligacijas. Kokias palūkanas mokės verslas leidžiantis obligacija priklauso nuo jų rizikingumo, kokie užstatai pateikti, koks veiklos principas, kam skirtos investicijos.
Palyginimui, šiuo metu Lietuvos Vyriausybės penkerių metų vertybinių popierių pajamingumas siekia virš 4 proc., trejų metų – apie 3,5 proc. Pasižvalgius po platesnius vandenis, matome, kad didelių ar saugių šalių pajamingumai taip pat lepina investuotojus, JAV 10 metų obligacijų pajamingumai yra virš 4 proc., Vokietijos, to paties termino, skolos popierių grąža virš 2 proc.
Žinoma, kaip ir kiekvienas finansavimosi šaltinis, taip ir šis turi savo sąlygas, nėra nemokamų pinigų (net ir pas mamą). Prieš platinant obligacijas, būtina įvertinti verslo poreikį lėšoms ir galimybes už jas sumokėti investuotojams, priemones, kurios užtikrins skolinimo mokumą ir sumažins investuotojų rizikas. Gali atrodyti, kad vienas kitas papildomas milijonas nepamaišys, tačiau už kiekvieną papildomą eurą reikės sumokėti. Finansinių srautų planavimas yra kritiškai svarbus, o šiuo metu reikėtų galvoti dviem kryptimis – pirmiausia ir svarbiausia kaip uždirbti, o tada kaip sutaupyti.
Taip pat svarbu paminėti, kad būtina įvertinti rinkų situaciją. Investuotojai, matydami dabartinę situaciją, valstybinių obligacijų ir didžiųjų verslų skolinimosi sąlygas, tikisi didesnės grąžos. Tad labai svarbu pasirinkti tinkamą obligacijų emisijos laiką bei žinoti, kokio investuotojo tikimasi.
