„Tai gera žinia, – sureagavo Seimo narys Justinas Urbanavičius, Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys. – Per tinklus elektra bus tiekiama ir mums, o kadangi atominė elektrinė veikia nuolat, tai elektros tiekimas – garantuotas. Juo labiau, kad turime elektros jungtį „LitPol Link“, kuri padės mums atsijungti nuo BRELL jungties (Baltarusijos, Rusijos, Baltijos šalių energetinis žiedas – aut. past.).
Be to, kuo daugiau gaminama elektros, tuo labiau rinka reaguoja į pokyčius. Elektros kaina tikrai nekils“.
J.Urbanavičiaus žiniomis, lenkai planuoja turėti dvi atomines po keturis reaktorius. Bendra galia – 9 gigavatai. Pašnekovo teigimu, kalbama, jog tai tenkintų apie 30 proc. elektros poreikio. Statybas numatoma pradėti 2026 m., abi atomines pabaigti planuojama 2040 m.
Reikia pasakyti, kad užsienio spauda skelbia kiek kitokią informaciją. Tarkime, „dw.com“ mini, kad lenkai turės dvi elektrines su šešiais reaktoriais, o jų statybų pabaiga – 2043 m. Pirmasis reaktorius turėtų pradėti veikti 2033 m.
Lenkai jau seniai planavo pasistatyti atominę elektrinę ir ja pakeisti energetikai naudojamą anglį. Finansavimo atominėms statyti, J.Urbanavičiaus teigimu, lenkai iš ES negaus. Šiuos darbus jie turės padaryti iš savų lėšų.
Reikės ne mažiau 10 metų
Energetikos ekonomistas Vidmantas Jankauskas svarstė, kad lenkai tikriausiai nemato kito kelio, kaip pabėgti nuo taršos, todėl suplanavo pastatyti atomines jėgaines. Juk pagrindinis kuras, kurį kaimynai dabar naudoja, yra anglis arba rudoji anglis.
Anot V.Jankausko, kitose šalyse nėra tokio didelio anglių kiekio, naudojamo pagaminti elektrą ir šilumą: Lenkijoje turbūt 80 proc. elektros ir nemažesnis procentas šilumos pagaminama kūrenant anglis arba dar blogiau – rudąsias anglis.
Kalbant apie atsinaujinančius išteklius, anot pašnekovo, lenkai nemato galimybės įgyvendinti tų tikslų, kuriuos kelia ES: iki 2050 m. pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų balansas būtų nulis. Todėl ir atsigręžė į atominę energetiką.
Tai, kad lenkai ne tik planuoja, bet su JAV ir Pietų Korėjos kompanijomis sudarė sutartis dėl atominių statybų, pasak V.Jankausko, rodo, kad kaimynai tam rimtai ruošiasi. Tik energetikos specialistas pabrėžia: atominė Lenkijoje stovės ne greičiau nei po 10 metų.
Pasimokytume statyti mažuosius reaktorius
„Gerai, kad Lenkijoje bus atominė, kad bus pakankamai galių. Dabar matome, kad Lenkija kartais netgi apriboja savo tinklus – ne visada galime iš jų nusipirkti elektros, nors elektra ten pigesnė. Taip lenkai saugo savo sistemą. Prieš pat pandemiją jie netgi buvo priversti riboti elektros tiekimą, nes nebuvo pakankamai galių.
Jei Lenkijoje atominė energetika bus gerai išplėtota, kad kaimynai turės pakankamai elektros energijos, Lietuvai tai bus tik į naudą. Gal mes netgi galėsime iš jų pasimokyti, nes pas mus rimtai kalbama, jog galbūt būtų reikalingi mažieji reaktoriai, o lenkai ruošiasi statyti ne tik didelius reaktorius, bet ir mažesnes jėgaines. Mums būtų puikus pavyzdys“, – komentavo V.Jankauskas.
Anot jo, apskritai kol kas nėra realiai įgyvendintų mažųjų reaktorių pavyzdžių, kad galėtume matyti, kaip jie veikia, kokia ekonomika. Žinomi tik teoriniai skaičiavimai, kad tai nebūtų labai brangu ir būtų saugu.
Kaip sakė Seimo narys J.Urbanavičius, mažąsias atomines elektrines būtų galima statyti, tarkime, prie gamyklų: tokius reaktorius nesudėtinga pajungti, transportuoti, tik kyla problema dėl atliekų. Vis dėlto, pasak pašnekovo, kalbama, jog mažuosiuose reaktoriuose būtų naudojamas kitoks, ne toks kenksmingas aušinimo skystis.
Lietuva pasirinko visai kitą kelią
„Jei lenkams pavyks nueiti iki finišo, regione bus pagaminama daugiau elektros, o tai iš esmės mažina elektros energijos kainas aplinkiniuose regionuose.
Kadangi Lenkija viską darys pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros reikalavimus, manau, regionas, atsiradus papildomai generacijai, taps saugesnis.
Visi suvokia, kad jei lenkai pradės projektą, jis bus baigtas: gal bus brangesnis, gal statybas baigs vėliau, bet rusas neprispaus nei Lenkijos, nei Baltijos, ir dėl to nebus tokių didelių kainų svyravimų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Vis dėlto Lietuvoje atominė energetika, jo teigimu, – praeitas etapas: jei norėjome statyti atominę, tą galėjome padaryti prieš dėl jos rengtą referendumą.
„Tikriausiai tai buvo paskutinis šansas, kai galėjo būti imtasi tokio projekto. Dabar Lietuva pasisuko į kitą – žaliosios energetikos – kursą. Ir jei iki 2027–2030 m. pavyks pastatyti tai, kas suprojektuota, visiškai apsirūpinsime elektros energija iš žaliosios energetikos“, – aiškino M.Dubnikovas.
Tuo metu atominė energetika, jo teigimu, patraukli stambioms ekonomikoms, kur reikalingi dideli energijos ištekliai – jų sunku pagaminti iš atsinaujinančių išteklių.
„Jei Lietuva apsirūpins atsinaujinančia energetika, neturėsime papildomų kaštų ateityje atominę uždarant. Be to, atsinaujinančių šaltinių elektrinės diversifikuotos: didžiąja dalimi įtraukiama ir visuomenė, taip namų ūkiai irgi tampa saugesni. Juk išskaidytas elektros ūkis saugesnis“, – kalbėjo ekonomistas.
2012–2016 m. Lietuvos premjeru buvęs Algirdas Butkevičius mini ir kitą priežastį, kodėl atominės elektrinės Lietuvoje nebus: „Vieno atominės elektrinės reaktoriaus kaina – apie 23 mlrd. eurų. Tokia, kaip mūsų visos valstybės skola. Atominę tektų statyti iš skolintų pinigų su 5 proc. palūkanų normomis. Mes finansiškai susprogtume“.
Siūlo jungtis ir Lietuvai
Vis dėlto A.Butkevičius nėra įsitikinęs, kad lenkų planas pastatyti atomines eisis sklandžiai. „Nėra taip paprasta pastatyti atominę. Reikia įvertinti ir tai, kad branduolinį kurą atominėms daugiausia tiekdavo Rusija“, – portalui lrytas.lt kalbėjo politikas.
Be to, jis mini Jungtinės Karalystės pavyzdį. Čia japonų korporacija „Hitachi“ pradėjo statyti du reaktorius, tačiau ėmė stipriai kilti investicijų kaina: Europos rinkoje esanti elektros kaina rodė, kad pastačius atominę elektrinę parduodama elektra nebus konkurencinga. Todėl britai 2020 m. visiškai sustabdė statybas. Tiesa, dar vieną reaktorių Jungtinėje Karalystėje stato prancūzai. Planuojama, kad statybos bus baigtos 2025 m.
„Būtų labai išmintinga, kad Lenkijos projekte galėtų dalyvauti Lietuva ar netgi visos Baltijos šalys sukuriant vieną bendrovę atominės statybai su iš karto tam tikrais tiek finansiniais įsipareigojimais statyboje, tiek ir po to, klabant apie elektros energijos vartojimą, – svarstė A.Butkevičius. –
Bet reikia įvertinti tai, kad jei mes su Lenkija randame bendrą tikslą, mums būtinai reikia dar vieno elektros kabelio. Dabartinis kabelis, kuris paklotas, yra per silpnas“.
