Prie istorinio namo sostinėje, šalia Rotušės aikštės, stabtelėjo grupė turistų. Jie įdėmiai ir smalsiai apžiūrinėjo praeityje garsiam poetui Adomui Mickevičiui, kuris ten anksčiau gyveno, skirtą paminklinę lentą.
Trijų aukštų su palėpe pastatas mena ir kitą istorinę įžymybę – vokiečių kilmės Vilniaus universiteto profesorių Josephą Franką, kuris XIX amžiaus pradžioje ten buvo įkūręs ambulatoriją.
Tačiau dabar šis istorinis didmiesčio širdyje stūksantis namas – ne vien turistų traukos centras. Dėl jo verda tokios didelės aistros, kad netrukus jos gali persikelti ir į teismo salę.
Į dalį pastato investavę verslininkai patyrė šoką sužinoję, kad jų investicija žlugo. Daug nerimo jiems kainavo pažintis su iš pirmo žvilgsnio solidžiais veikėjais, kurie plėtoja nekilnojamojo turto projektus.
Lietuvoje deimantų parduotuves turintys verslininkai, tikėdamiesi įsikurti dar vienoje sostinės vietoje, tiems veikėjams patikėjo didelę sumą pinigų.
Svetimus milijonus susirinkę veikėjai dalyvavo viešame Turto banko surengtame aukcione, nusipirko istorinį pastatą, o tada vienam investuotojų – įmonei „Deimantų fabrikas“ – atsuko nugarą.
„Esame įpratę prie sąžiningų susitarimų, kartais juos sudarant pakanka ir duoto žodžio. O šiuo atveju buvome sudarę rašytinę sutartį, todėl situacija, į kurią mus įstūmė, labai nemaloni. Negi versle elgtis sąžiningai jau tampa nesvarbu?“ – kalbėdami su „Lietuvos rytu“ svarstė deimantų prekyba užsiimantys verslininkai.
„Lietuvos rytui“ pradėjus domėtis veikėjais, su kuriais susidūrė šie verslininkai, paaiškėjo, kad jie jau kurį laiką dalyvauja viešuose Turto banko rengiamuose aukcionuose.
Vienas jų prisistato ir kaip naujos nekilnojamojo turto plėtros platformos „HoBu“, kuri labai primena sutelktinį finansavimą, kūrėju.
Minėta platforma veikia nekontroliuojama.
Nors įprastai tie, kurie renka lėšas investicijoms į nekilnojamojo turto projektus, privalo turėti licenciją ir figūruoti specialiame finansų rinkos dalyvių sąraše.
Jau planavo įkurtuves
„Investavome beveik 800 tūkstančių eurų vien į patalpų įsigijimą, turėjome gauti raktus, bet jų neturime, o kur dar penkiaženklės išlaidos architektams, dizainui, statybinėms medžiagoms“, – stabtelėjusi prie užrakintų istorinio namo durų kalbėjo įmonės „Deimantų fabrikas“ administracijos vadovė Indrė Bešėnė.
Pirmajame pastato aukšte, 182 kvadratinių metrų patalpose, jau greitai būtų žibėję papuošalai su deimantais. Didžiojoje gatvėje turėjo įsikurti jų parduotuvė.
„Mūsų įmonė plečia veiklą, planuojame pristatyti keletą naujų prekės ženklų.
Žvalgėmės patalpų, į kurias galėtume investuoti. Pasiūlytos patalpos, kurių langai žvelgia į Rotušės aikštę, puikiai tiko. Nuvykome jų apžiūrėti ir suplanavome, kurioje vietoje įsikurs parduotuvė, o kurioje – įmonės biuras. Tomis mintimis mes jau gyvenome“, – paaiškino I.Bešėnė.
Planuodama įkurtuves ji tarėsi su architektu, dizainere, remonto meistrais. Buvo sudarytos sutartys ir dėl statybinių medžiagų pirkimo.
Bet staiga viskas pakrypo netikėta linkme, o planai turėti nuosavą parduotuvę istorinėje vietoje ėmė žlugti.
Deimantais prekiaujantiems verslininkams pažintis su nekilnojamojo turto projektų plėtotojais sukėlė daug streso ir nuostolių. Negana to, ėmę domėtis, ar bus atlyginta patirta žala, jie atsimušė į tylos sieną.
Sulaukė didelio susidomėjimo
Turto bankas aukcioną, po kurio užvirė aistros ir kuriame buvo parduodamas sostinės Senamiestyje esantis istorinis pastatas, paskelbė šių metų liepos mėnesį.
Buvo pasiūlyta įsigyti objektą, kurį sudaro 761, 548 ir 112 kvadratinių metrų patalpos, ir 19,22 aro žemės sklypą. Pradinė kaina už viską siekė 2,975 milijono eurų.
Šalia Rotušės esantis namas iškilo nugriovus per Antrąjį pasaulinį karą subombarduotų statinių liekanas.
Turto bankas šį objektą valdė nuo 2019 metų lapkričio mėnesio. Anksčiau ten buvo įsikūręs Higienos institutas. Turto bankas skelbė, kad „objektas yra unikalioje vietoje, kur tokio dydžio patalpos, ir dar su žemės sklypu, rinkai pasiūlomos išties retai“.
Rugsėjo pradžioje vykęs aukcionas sulaukė didelio investuotojų dėmesio. Jame dalyvavo šeši dalyviai. Aukščiausia kaina, pasiūlyta už parduodamą istorinį objektą, siekė 4,6 milijono eurų.
Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad objektą įsigijo įmonė „Projekto administratorius“, kuriai pinigus šiam objektui įsigyti ir buvo pervedęs „Deimantų fabrikas“.
„Projekto administratorius“ yra laimėjęs keturis Turto banko aukcionus – įsigijo nekilnojamojo turto objektus Marijampolėje ir Vilniuje.
Pervedė solidžią sumą
Likus savaitei iki aukciono, rugpjūčio 26 dieną, bendrovės „Deimantų fabrikas“ atstovė I.Bešėnė pasirašė nekilnojamojo turto dalies rezervavimo sutartį su „Projekto administratoriaus“ vadovu Bernardu Žukausku.
Prie sutarties buvo pridėtas ir įsigyjamų patalpų planas.
Projekto vykdytojas įsipareigojo parduoti dalį pastato, o pirkėjas – ją nupirkti. Sutartis pasirašyta dėl pirmame aukšte esančių patalpų.
Iš pradžių buvo sutarta dėl 656 784 eurų sumos, vėliau pardavėjo prašymu ji padidinta iki 788 140 eurų.
„Deimantų fabrikas“ pervedė sutartą avansą – 65 678 eurus.
Netrukus investuotojai sulaukė džiugios žinios iš „Projektų administratoriaus“, kad aukcionas laimėtas. Kaip ir buvo sutarta, jie pervedė likusią sumą.
„Norėjome kuo greičiau atidaryti parduotuvę. Pervedę pinigus B.Žukausko įmonei ėmėme bendrauti ir pasirašėme sutartis su specialistais, kurie projektuos ir įrenginės parduotuvę“, – paaiškino I.Bešėnė.
Žinutes siuntė brokeris
Verslininkai nekantravo kuo greičiau gauti raktus. Buvo likęs paskutinis žingsnis – bendrovė „Projekto administratorius“ turėjo notariškai patvirtinti pirkimo ir pardavimo sutartį.
„Deimantų fabriko“ atstovė parodė „Lietuvos ryto“ žurnalistei žinutę, kurią jai atsiuntė nekilnojamojo turto brokeris Rytis Vaitiekūnas.
Po laimėto aukciono su juo bendravusi I.Bešėnė paklausė, kada gaus patalpų Didžiojoje gatvėje raktus.
Atskriejo atsakymas: „Kaip tik prieš 30 minučių pasirašė notarinę sutartį. Raktus gausime po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, manau, kitos savaitės antroje pusėje. Jei gausiu anksčiau, informuosiu.“
Vietoj raktų – pranešimas
Netikėtai „Deimantų fabriko“ savininkai sulaukė to paties brokerio skambučio ir išgirdo, esą po aukciono trūksta pinigų sumokėti visą kainą, galbūt patalpos bus parduotos kam nors brangiau. Investuotojai nustebo: „Mes juk sutarėme, kaip galite laužyti žodį?“
Tačiau patalpų, dėl kurių buvo pasirašyta sutartis, raktų „Deimantų fabriko“ atstovai taip ir negavo. O spalio 13-ąją B.Žukauskas atsiuntė pranešimą, kad sutartis nutraukiama. Sumokėtos lėšos buvo grąžintos į „Deimantų fabriko“ sąskaitą.
Tą pačią dieną B.Žukausko įmonė atsiskaitė su Turto banku, o dar po keturių dienų gavo įsigytų patalpų raktus.
Verslininkų, kurie ketino atidaryti naują parduotuvę prie Rotušės ir tam skyrė solidžią sumą, planai buvo sužlugdyti.
Jie suprato, jog jų pinigais buvo pasinaudota, kad būtų laimėtas aukcionas.
Verslininkai nedelsdami per advokatą nusiuntė laišką B.Žukauskui, bet atsakymo taip ir nesulaukė.
„Jis sudaro solidaus žmogaus įspūdį – turi būstą Senamiestyje, vairuoja „Bentley“, vilki solidų kostiumą. Mes nežinome, kiek investuotojų B.Žukauskas buvo sutelkęs šiam projektui. Bet net minties nekilo, kad jis gali taip su mumis pasielgti!“ – piktinosi verslininkai.
Įsiminė svarbus pokalbis
Po to, kai buvo gautas pranešimas apie nutrauktą sutartį, investuotojai daug mąstė apie tai, į kokią gudrią schemą jie buvo įtraukti, ir dar kartą perkratė pokalbį su brokeriu R.Vaitiekūnu.
Patalpų rezervavimo sutartyje, kurią pasirašė B.Žukauskas, buvo numatyta, kokiu atveju sutartis netenka galios ir gali būti nutraukta, – tik jeigu jo vadovaujama įmonė nelaimės aukciono.
Apie baudas, kurios būtų sumokamos nepardavus patalpų „Deimantų fabrikui“, neužsimenama.
Tuo metu, kai su brokeriu R.Vaitiekūnu buvo derinamos sutarties sąlygos, buvo siūloma įrašyti ir punktą apie baudas, kurios būtų sumokėtos tuo atveju, jeigu patalpos jiems nebūtų parduotos.
Verslininkai išgirdo patikinimą, kad esant tokiai sąlygai projekto plėtotojas rizikuotų: jeigu nelaimės aukciono, neparduos ir turto.
Verslininkai paklausė, ar neatsitiks taip, kad po laimėto aukciono patalpos bus parduotos kitiems už didesnę kainą? Jie buvo patikinti, kad su tokiu modeliu dirbama jau kurį laiką, – perkamas didelis objektas, o kiti jį dalimis išsiperka.
Esą esminis dalykas plėtotojams yra geras vardas. Paklausus, jeigu vis dėlto atsitiktų taip, kad būtų apgauti, ar gali tikėtis nuostolių atlyginimo, investuotojai išgirdo pažadą: „Galėsite.“
Bet dabar projekto plėtotojai tyli, neatsako į investuotojų advokato laiškus.
Deimantais prekiaujantys verslininkai įtaria, kad patalpos pirmame aukšte už didesnę kainą gali būti parduotos kitam investuotojui, kuris nė nenutuokia apie skandalingas jų įsigijimo peripetijas.
Viešai ragino investuoti
Įmonės „Projekto administratorius“ vadovas B.Žukauskas, su kuriuo susidūrė deimantų verslo atstovai, nėra naujokas nekilnojamojo turto versle.
Šaltiniai pasakojo, kad Vilniuje jis jau prieš kokius septynerius metus dairėsi pigių sklypų, o vėliau pristatė nekilnojamojo turto projektų plėtojimo platformą „HoBu“.
„HoBu Lietuva“ įstatinis kapitalas – 2500 eurų, praėjusiais metais nuostoliai siekė 176 000 eurų. Viešai prieinami duomenys rodo, kad B.Žukauskas yra dar bene dešimties įmonių direktorius.
Socialiniuose tinkluose sukasi vaizdo įrašai, kuriuose jis pasakoja apie savo veiklą ir ateities planus.
„Žmogus pats renkasi, kokio produkto nori: kokių sienų, kokių langų. Iš visų administruojamų projektų mes pateikiame bazinį komplektą – maksimaliai tiek, kiek reikia minimaliai.
Jei parašyta, kad turi būti plikos sienos nutinkuotos, grindys išlietos, o tualetas pastatytas – tai ir viskas.
Bus įdėti reikalingi langai – kuo pigesni. Viskas bus padaryta iš ekonominės pusės, kad kaina būtų kuo mažesnė. Galutinį produktą žmogus susikomplektuoja...“ – viešai aiškino B.Žukauskas.
„HoBu“ pristatoma kaip vieta, kurioje susitinka nekilnojamojo turto plėtotojai, pirkėjai, pardavėjai esą tam, kad sukurtų ką nors įdomaus. Esą tai naujiena Lietuvoje, o netrukus – ir kitų šalių rinkose.
Tokia platforma atsirado tuo metu, kai nekilnojamojo turto kainos augo, o jis tapo viena labiausiai lietuvius viliojančių investicijų.
„Kas penktas butas didžiuosiuose miestuose buvo pirktas investicijai! Galvokite apie savo ateitį ir jūs, apsilankykite „HoBu“ platformoje“, – ragino projektų plėtotojai.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
