Naujienų portalas „Made in Vilnius“ anksčiau pranešė, kad Vengrijos pigių skrydžių oro linijų bendrovė „Wizz Air“ mažina skrydžių skaičių iš Vilniaus oro uosto. Tačiau skelbiama, kad 2023 m. kovą vėl bus galima iš Vilniaus skristi į Norvegijos pietuose esantį Sandefjordo Torpo oro uostą.
Teks pasukti galvą, kaip sutaupyti laiko ir pinigų
Norvegija, Vokietija ar Jungtinė Karalystė – populiariausios darbo migracijos kryptys iš Lietuvos jau kurį laiką.
Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad 2022 m. trečią ketvirtį pagal pervežtų keleivių skaičių pirmavo Jungtinė Karalystė (21 proc. visų keleivių). Antroje vietoje atsidūrė Vokietija (9 proc. visų pervežtų keleivių), trečioje vietoje – Norvegija, o ketvirtoje – Danija.
„Akivaizdu, jog keleiviams teks rinktis kitus oro uostus. „Wizz Air“ ir toliau skraidys į Stavangerį (beveik 440 km iki Oslo), Olesiundą (560 km iki Oslo) bei Bergeną (460 km iki Oslo)“, – rašoma portale.
Štai „Norwegian Air Shuttle“ oro linijos iš Vilniaus skrydžius vykdo į Olesiundo, Gardermoen (55 km iki Oslo), taip pat galima vykdomi jungiamieji skrydžiai.
„Ryanair“ kasdien skraidina į pagrindinį Norvegijos oro uostą Gardemoen.
Lietuviškos pigių skrydžių įmonės nuo lapkričio 1 d. taip pat siūlo skrydžius į Oslą ar kitos Norvegijos miestų oro uostus, tačiau tiesioginių reisų nebėra: siūlomi skrydžiai bent su keliais persėdimais Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje ar pačioje Norvegijoje.
Lėktuvų bilietų kainos į vieną pusę taip pat gan nemažos. Tarkime, jei iš Vilniaus lapkritį norima keliauti į tą patį Sandefjordo Torpo oro uostą, bilieto kaina į vieną pusę su dviejais persėdimais gali atsieiti bent 300 eurų. Kaina svyruoja atsižvelgiant į tai, kada ir kokiu laiku norima pasiekti kelionės tikslą.
Lietuviai ir užsieniečiai kone kiekvienais metais išvyksta gyventi, dirbti į tas pačias šalis, rodo Statistikos departamento duomenys. Metai iš metų nenugalima lyderė išlieka Jungtinė Karalystė, tačiau didelis susidomėjimas išlieka Vokietija, Šiaurės Europos šalimis.
Pavyzdžiui, 2021 metais virš 6 tūkst. Lietuvos gyventojų išvyko į Jungtinę Karalystę, Norvegiją rinkosi apie 2,5 tūkst., Vokietiją – 2,3 tūkst. Beveik 2 tūkst. vyko gyventi į Ukrainą, o 1,5 tūkst. pasuko į Nyderlandus.
2020 metais valstybių penketukas kiek keitėsi: nors daugiausia Lietuvos gyventojų rinkosi Jungtinę Karalystę, žmonės aktyviai vyko į Ukrainą, Baltarusiją, Vokietiją, Norvegiją.
2019 m., 2018 m., 2017 m. dažniausiai taip pat rinkosi Jungtinę Karalystę, tačiau daug vykstančiųjų buvo į Ukrainą, Baltarusiją, Norvegiją, Vokietiją ar Airiją.
Atlyginimai užsienyje – vis dar pagrindinė motyvacija
Nors tiek lietuviai, tiek užsieniečiai kiekvienais metais tendencingai renkasi populiariausias kryptis darbui ar gyvenimui, įdarbinimo agentūrų atstovai pastebi, kad šiais metais didelių pokyčių nebuvo, tačiau prioritetai pamažu keičiasi.
Visgi įdomu ir tai, kad kalbintų įmonių atstovai, apžvelgdami šių metų tendencijas, neišskiria Jungtinės Karalystės kaip dažniausios krypties darbo migracijai iš Lietuvos.
Įdarbinimo įmonės „HireLabas Group“ komanda portalui lrytas.lt teigė, kad net ir Ukrainoje vasarį prasidėjęs karą didelių pokyčių darbo rinkoje nesukėlė: šiais metais į užsienį vykstančių dirbti lietuvių skaičius lieka panašus.
„Anksčiau populiariausia šalimi buvusią Vokietiją pamažu keičia Olandija. Nors ši šalis yra tolimesnė, tačiau tautiečius vilioja galimybė užsidirbti daugiau. Laisvos pozicijos Olandijoje užsipildo itin greitai, tad norintys dirbti šioje šalyje kreipiasi iš anksto ir laukia naujų darbo vietų“, – dėstė atstovai.
Pavyzdžiui, darbdaviai Vokietijoje už nekvalifikuotą darbą siūlo nuo 1,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, kai Olandijoje atskaitos taškas – 1,7 tūkst. eurų.
„Pagrindinė tautiečių motyvacija vykti dirbti į užsienį išlieka ta pati – tai yra galimybė užsidirbti daugiau. Jeigu Lietuvoje dirbant nekvalifikuotą darbą gamyklose ar sandėliuose galima užsidirbti 700–1000 Eur, tai pasiryžus vykti į užsienį ir dirbant 40 valandų per savaitę, atlyginimas būna bent 50 proc. didesnis“, – atkreipė dėmesį įmonės komanda.
CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis taip pat teigia, kad lietuvių aktyvumas užsienio darbo rinkoje pastarąjį pusmetį išlieka stabilus, tačiau menkas susidomėjimo padidėjimas fiksuojamas.
Populiariausios darbo emigrantų šalys vis dar yra Vokietija, Norvegija, Švedija, kuriose lietuviai dažniausiai įsidarbina statybos, gamybos, logistikos srityse
„Pasiūlymuose darbui užsienyje vyraujantys atlyginimai yra nuo 1,6 tūkst. iki 3,8 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius. Tai vis dar ženkliai didesni atlyginimai nei siūloma dirbant analogišką darbą Lietuvoje“, – komentare portalui lrytas.lt rašė atstovas. Tačiau pastebima, kad didėjantys atlyginimai Lietuvoje taip pat gali būti galimybė užsidirbti daugiau nei anksčiau.
Karjeros portalo „CV-Online“ Rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė taip pat išskiria emigrantų dažniausiai pasirenkamas kryptis: Vokietija, Olandija, Švedija, Norvegija tampa pagrindiniais pasirinkimais. „Šiuo metu dar nefiksuojame išaugusio susidomėjimo darbu užsienyje, gan dažnai susiduriame su tuo, kad užsienio darbdaviai, kandidatų manymu, siūlo per mažai“, – teigė atstovė.
Jos pastebėjimu, pačios šalys diktuoja darbo vietas ir specifiką. Jei darbui Olandijoje ir Vokietijoje dažniausiai ieškomi gamybos linijos operatoriai, darbuotojai sandėliuose, vairuotojai, statybų darbininkai, maitinimo srities darbuotojai ar elektros bei statybų inžinieriai, darbas Šiaurės Europoje gan siauresnio pobūdžio. Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje labiausiai reikia statybininkų. Jų darbo valandos, kvalifikacija ir patirtis diktuoja patį atlyginimą, tačiau vyraujantys atlyginimai – 2,8–4,5 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius.
Tačiau kitose šalyse galima tikėtis ir atlyginimo, siekiančio 6 tūkst. eurų, atskaičius mokesčius. Tiesa, tokie darbai reikalauja išsilavinimo, patirties tam tikroje sferoje, kalbos žinių ir t.t.
