Leidėjų asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka teigia, kad planuojama valstybės parama padengia tik nedidelę dalį išaugusių pašto įkainių.
„Leidėjams pristatytas modelis, jis gal ir nebūtų blogas, bet iš kitos pusės, tas įkainių drastiškas didinimas, jo tik labai mažą dalį ta kompensacija apima. Arba tos paramos nepakanka, arba įkainis yra per daug didelis, kad racionaliai jį būtų galima paaiškinti“, – BNS sakė K. Bulka.
Anot jo, siūlomas modelis ir parama apimtų miestus, kur gyvena tam tikras gyventojų skaičius, o šešiuose didžiuosiuose miestuose parama nebūtų taikoma.
„Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija, bendrovės „Verslo žinios“ ir „Diena Media News“ ketvirtadienį išplatino kreipimąsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą – jos prašo ne tik kompensuoti įkainių pakėlimą miestų bei didmiesčių teritorijose, bet ir įvertinti Lietuvos pašto įkainių pagrįstumą.
„Mes kaip leidėjai keliame klausimą, ar tikrai tas įkainis (Lietuvos pašto – BNS) pagrįstas. Ne kiek valstybė paramos turi duoti, o kiek didinti yra normalu ir racionalu. Mes sutinkam racionaliai padidinti įkainius, pagal infliaciją, pagal kuro augimą ar darbo užmokesčio augimą, bet ne šimtais procentų“, – sakė K. Bulka.
Leidėjų teigimu, didžiausią grėsmę spaudai kelia leidinių platinimo rinkoje dominuojančio Lietuvos pašto prenumeratos pristatymo įkainių didinimas: jo dalį už vienetą mieste ketinama didinti dešimt kartų – nuo 5 iki 50 centų, o antrąją dalį, kuri skaičiuojama už leidinio svorį, šiais metais paštas padidino du kartus, be to, skaičiuojamas 12 proc. prenumeratos pardavimo įkainis nuo leidinio ir jo pristatymo kainų sumos.
Tuo metu Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė pabrėžia, kad išskirti vieną įkainių dedamąją nėra korektiška. Jos teigimu, bendri įkainiai nuo kitų metų auga nuo 27 proc. iki trijų kartų, o pagrindinė to priežastis – augantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos bei ateities prognozės.
„Tarifai, apie kuriuos diskutuojame ir kuriuos skaičiuojame, yra pagrįsti dviem pagrindiniais rodikliais – faktinės sąnaudos, kurias patiria Lietuvos paštas, susijusias didesne dalimi su darbuotoju atlygiu, ir kitos sąnaudos – transportas, nekilnojamo turto išlaikymas, informacinių sistemų išlaikymas ir bendros sąnaudos. Antroji dalis yra susijusi su projekcija į ateitį“, – BNS sakė A. Sungailienė.
„Keli dalykai, kurie atsitiko ne vien Lietuvos paštui, bet visiems, – tai iš esmės visų sąnaudų eilučių augimas ženkliai didesniu tempu negu buvo planuota. Tikrai neprognozavome, kad nuo 2023 metų kils tiek daug minimali alga“, – pridūrė ji.
Anot Lietuvos pašto vadovės, prenumeratos pristatymo savikaina priklauso ir nuo tankio – kiek vienas darbuotojas turi laiškų, laikraščių, žurnalų, siuntų tam tikroje teritorijoje. Jiems mažėjant, vieneto savikaina irgi atitinkamai padidėja.
„Tiesiog tuos dalykus įvertinus ir buvo nustatyti tie tarifai, kurie dabar paskelbti ir ar jie pakankami, tai irgi dar klausimas“, – sakė Lietuvos pašto vadovė.
„Dešimties kartų augimas, kurį kažkas minėjo, yra nesąžiningas vertinimas. Tarifas susideda iš dviejų dalių – fiksuota ir kintama. Jei žiūrėsime, kiek kiekvienam atskiram leidiniui keisis tarifas, lyginant su tuo, koks yra šiemet, jis svyruoja nuo 27 proc. iki maždaug 200 procentų“, – pridūrė A. Sungailienė.
Lietuvos pašto vadovė taip pat sakė, kad antra tarifo dalis nuo kitų metų nesikeičia, be to, įkainiai galėtų būti peržiūrimi nebent į didesnę pusę, nes juos nustatant nebuvo žinoma, kaip augs minimali alga.
Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seime sakė, kad leidinių pristatymo principai su leidėjais ir kitais šio verslo atstovais jau suderinti, lieka tik apsispręsti dėl tarifų. Ministro patarėja Viktorija Vitkauskaitė BNS penktadienį sakė, kad paramos tvarka dar derinama su leidėjais, konkretų modelį tikimasi pristatyti kitą savaitę.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, pasiekus susitarimą su verslu, biudžete būtų ieškoma lėšų paramai.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad kaimo vietovėse prenumeratos pristatymą valstybė remia, o miestuose dėl konkurencijos to daryti šiuo metu negali.
