„Kurjeriai kariuomenėje, klientai užsienyje! Ar tai ir yra viso to tikslai? Aklavietė!“, – spalio pradžioje socialiniame tinkle „Facebook“ rašė žuvimi prekiaujančios „Hot Fish“ įkūrėjas Aleksejus Goriačiovas.
Verslininkas save pristato kaip apolitišką. „Už politikos ribų reiškia tai, kad kai esi taip užsiėmęs verslo procesais, jog nelieka laiko nesibaigiantiems pokalbiams“, – aiškino jis viename iš pranešimų. Tačiau iš komentarų ir kai kurių jo pranešimų matyti, kad jis vis dėlto turi politinę poziciją. Pavyzdžiui, rugpjūtį A.Goriačiovas paskelbė įrašą su tekstu, kad gyvenimas tęsiasi, ir savo nuotrauka, kurioje jis vilki marškinėlius su užrašu „Aš *** (spjaunu ant) jūsų sankcijų“.
Pastarosiomis savaitėmis A.Goriačiovo įrašai, kuriuos jis skelbia kasdien, tapo vis pesimistiškesni.
Neseniai verslininkas pranešė apie verslo partnerio, valdžiusio ikrų gamybos įmonę Sachaline, mobilizaciją. „Be jo nežinau, ką dabar daryti. [...] Mūsų įmonės ateitis tapo miglota. Esant dabartinei prekybos situacijai, veiklą baigsiu maždaug lapkričio pradžioje. Visus ištiko šokas“, – rašė verslininkas.
Pats jis pasikalbėti su BBC nesutiko. A.Goriačiovo situacija – tipinė kaip ir kitų Rusijos verslų: įmonės kalba apie mažėjančius pardavimus ir baiminasi, kad bus mobilizuoti vertingi darbuotojai.
Paskelbus dalinę mobilizaciją komandos emocinė būklė smarkiai pasikeitė, sako restorano ir kompanijos „Hurma Group“ įkūrėjas Dmitrijus Levickis. Anot jo, tarp darbuotojų kilo panika, mat daugelis jų jaunesni nei 35 metų. Kažkas gavo šaukimą, kažkas bijo jį gauti, kažkas išvažiavo.
Pasak Rusijos juvelyrų gildijos generalinio direktoriaus Eduardo Utkino, juvelyrikos pramonė išgyvena gilią depresiją. Be to, kad pramonė praranda darbuotojus, smarkiai mažėja pardavimai.
Pasak E.Utkino, mobilizacija ypač paveikė mažas gamybos įmones. Paprastai kiekvienoje srityje – tarkime, liejimo, poliravimo, vulkanizavimo – dirba tik po vieną siauros specializacijos žmogų. „Jei išbraukiamas nors vienas žmogus, sustoja visas gamybos ciklas, – sako E.Utkinas. – Tarsi iš laikrodžio išimtumėte vieną krumpliaratį: atrodo, kad dar daug visko liko, bet mechanizmas nebeveikia. Pakeisti tokį žmogų yra problema, ir gamyba visiškai nutrūksta“.
Kaip sako Maksimas Valetskis, baldų fabriko „Mr. Doors“ vienas įkūrėjų, iš maždaug 1,8 tūkst. darbuotojų apie 30 išėjo į frontą. Tai daugiausia regioninių įmonių darbuotojai.
„Jiems nėra kur dėtis. Dirbti nuotoliu jie negali, neišvažiuos, nes turi šeimas, tėvus, moka alimentus ir paskolas. Šiandien mobilizacija yra klasinė: dažniausiai tarnauti eina mažiau pasiturintys žmonės. Be to, žmonės laikosi įstatymų – jei jiems liepiama eiti, jie eina“, – sako M.Valetskis.
Anot jo, kol kas situacija verslui nėra kritinė, tačiau jei darbuotojų ir toliau mažės, trauksis gamyba. Specialių įgūdžių turinčių darbuotojų praradimas gali būti ypač juntamas. Tokius specialistus įmonė stengiasi apsaugoti tardamasi su vietos administracijomis.
Pasak paslaugų verslui „Infoline-Analytics“ generalinio direktoriaus Michailo Burmistrovo, mobilizacija ypač pablogins padėtį sektoriuose, kuriuose reikia fizinio darbo: pavyzdžiui, logistikos ar darbininkiškų profesijų sektoriuose.
Jis taip pat kalba apie tai, kad dabartinė mobilizacijos banga išsiskiria tuo, kad joje ryškus klasinis pasidalijimas. Turtingiausi žmonės išvyko iš Rusijos. Tą netiesiogiai įrodo sumažėjusi brangių prekių – nekilnojamojo turto, automobilių ir mašinų – paklausa.
„Išvažiuoja gerai apmokami žmonės, kurie ne tik moka mokesčius, bet ir sukuria darbo vietas daugeliui kitų, – sako „IE Business School“ finansų profesorius Maksimas Mironovas. – Ir kalbame ne tik apie verslininkus. Tai žmonės, kurie dažniausiai naudojasi auklių paslaugomis, užsako apželdinimo dizaino paslaugas ir panašiai“.
Krenta pajamos
Mobilizacija turėjo įtakos prekių ir paslaugų paklausai. Restorano savininkas D.Levickis apskaičiavo, kad banketų sektoriaus pajamos sumažėjo 20 proc.: žmonės atšaukia užsakymus šventėms, kurios buvo suplanuotos dar gerokai prieš paskelbiant mobilizaciją.
Kirpyklų tinklo vyrams „TopGun“ įkūrėjas Aleksejus Lokoncevas sako, kad jie neteko ne tik 10 proc. darbuotojų, bet ir beveik pusės klientų. Verslininko skaičiavimais, per mėnesį prarandama apie 20 proc. pajamų.
Nacionalinės fitneso draugijos prezidentė Elena Silina teigia, kad sporto klubų verslas tarsi veidrodis atspindi situaciją. Praėjus savaitei po mobilizacijos paskelbimo rugsėjo 21 d., sporto klubų pardavimai sumažėjo vidutiniškai 25 proc. Spalio pirmąją dekadą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rezultatai buvo 35 proc. prastesni. Tuo pat metu su Ukraina besiribojančiuose regionuose kritimas siekė 70 proc.
Rugsėjis paprastai šioje verslo srityje reiškia naujo sezono pradžią, tačiau šiemet to neįvyko.
Nacionalinės fitneso draugijos duomenimis, mobilizacija palietė 5–10 proc. jų darbuotojų. Pasak E.Silinos, kiekvienas specialistas turi savo klientų ratą, kuri susiformavo per daugelį metų, be to, labai sunku pakeisti aukštos specializacijos darbuotojus – paruošti profesionalą trunka ne vienerius metus.
Kalifornijos universiteto Los Andžele ekonomikos profesorius Olegas Icchoki kalba apie tai, kad be kita ko mobilizacija suduos ir didelį demografinį smūgį.
