Petrašiūnų kapinėse esantys kolumbariumai – ne tik pirmi mieste, bet ir brangiausi. Už vietą urnai, priklausomai nuo aukšto, gali tekti sumokėti iki pustrečio tūkstančio eurų.
„Niša, kurioje telpa keturios standartinės urnos, kainuoja pagal aukštą – pirmame, penktame aukštuose kainuoja 1500 tūkstančio, o antrame, ketvirtame – iki 2,5 tūkstančio. Bet čia yra kaina su 25 metų priežiūros mokesčiu. Nes gaminys yra mūsų ir mes nenorime, kad įvairiais chemikalais būtų valomos lentelės, todėl priežiūra yra mūsų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „Kapinių priežiūros“ direktorius Ričardas Čėsna.
Trejose Kauno kapinėse esančiuose kolumbarumuose iš viso įrengta 1300 nišų urnoms, ketvirtadalis (300) jų nepanaudotos. Lapkričio 1-ąją įsigaliojus naujai tvarkai, žmonės tikisi jų nemokamai.
„Vertinčiau tikrai labai teigiamai, jeigu taip būtų. Bet turbūt tikrai nebus“, – svarstė viena kalbinta gyventoja.
Kauno savivaldybės biudžetas suplanuotas, lėšų nemokamoms vietoms nenumatyta, kapinių priežiūros įmonė irgi nemokės, sako įmonės vadovas.
„Ar ta naujiena yra patinkanti, ar nepatinkanti, paliekame spręst patiems, bet nuostata mūsų, kad, pagal patvirtintus įkainius, ta paslauga yra suteikiama mokamai. Kaune po lapkričio 1 d. galios ta pati nišų saugojimo tvarka, kokia buvo iki lapkričio 1 d.“, – komentavo R.Čėsna.
Klaipėdoje savivaldybės lėšomis įrengtų, laisvų kolumbariumų taip pat nėra. Toks buvo pastatytas prieš 16 metų, o nemokamai dalytos vietos užpildytos per dvejus metus.
„Strateginiam veiklos planui teikiame pasiūlymą dėl kolumbariumų plėtros 2023–2025 metams ir tokią galimybę matome projektuojant naują Joniškės kapinių tvorą, kad gal būtų galimybė įrengti tam tikroj atkarpoj kolumbariumų atkarpą“, – pabrėžė Klaipėdos miesto Tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė.
Pakeitimus parengusi Aplinkos ministerija neturi tikslių duomenų, kiek Lietuvoje yra savivaldybės lėšomis įrengtų kolumbariumų. Paskutiniai duomenys, ir tai ne visi, savivaldybių gauti prieš trejus metus.
„2019 metų duomenimis yra apie 115 tokių kolumbariumų, bet šią dieną jų tikriausiai jau yra daugiau, tie dalykai turės keistis pagal gyventojų poreikius“, – kalbėjo aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė.
„Ateity, manau, kolumbariumų daugiau atsiras, jų daugės ir ne taupant vietą, tiesiog norint žmogų atsiminti ne pompastika, ne gėlėmis, ne gausa žvakių, o širdimi“, – savo nuomonę išdėstė viena šnekinta gyventoja.
„Nenorėčiau ilsėtis ar kad mano pelenai ilsėtųsi šiame kolumbariume“, – trumpai tarė ktias praeivis.
Aplinkos ministerija nustatė ir kremuotiems palaikams skirtos kapavietės dydį. Pavyzdžiui, šeimos urnų kapavietė užimtų 7 kvadratinius metrus, o tai – keliskart mažiau, nei skiriama laidojant su karstais. Tikimasi, kad padės sumažinti sparčiai besiplečiančius kapinių plotus.
