„Atsižvelgdama į teroro aktą, kurį Kyjivo režimas, dalyvaujant britų ekspertams, įvykdė prieš Juodosios jūros laivyno laivus ir civilinius laivus, dalyvaujančius užtikrinant grūdų koridorių saugumą, Rusija stabdo savo dalyvavimą įgyvendinant susitarimą dėl žemės ūkio produktų eksporto iš Ukrainos uostų“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos gynybos ministerija.
Rusijos kariuomenė anksčiau šeštadienį apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste ir pareiškė, kad vienas iš jos laivų patyrė „nedidelę“ žalą.
Anot Rusijos, nukentėjo jos laivai, dalyvavę Turkijos ir Jungtinių Tautų remiamame susitarime, kuriuo siekiama, kad Ukrainos grūdai patektų į užsienio rinkas ir sumažėtų pasaulinės maisto krizės tikimybė.
Gynybos ministerija tvirtino, kad rusų pajėgos „atrėmė“ 16 puolusių dronų.
JK gynybos ministerija atmetė Rusijos teiginius, esą britų specialistai dalyvavo išpuoliuose prieš dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir Sevastopolyje, esančiame 2014 metais Rusijos aneksuotame Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje.
Tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija.
„Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių“, – sakoma britų ministerijos pareiškime.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova šeštadienį pareiškė, kad Maskva JT Saugumo Taryboje kels klausimą dėl sprogimų ir tariamos dronų atakos.
Britanijos gynybos ministerija pareiškė, kad ši „išgalvota istorija daugiau pasako apie Rusijos vyriausybėje vykstančius ginčus nei apie Vakarus“.
JT ragino susitarimą pratęsti
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka teigė, kad dėl „neatsargaus elgesio su sprogmenimis“ įvyko sprogimai keturiuose Rusijos Juodosios jūros laivyno karo laivuose.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas, regis, užsiminė apie šį incidentą socialiniame tinkle „Twitter“.
„Nepanikuokite. Tiesiog išjunkite kameras ne tik Sevastopolyje, bet ir visur okupuotoje teritorijoje. Po „neigiamo puolimo“ iki 1991 metais nustatytų sienų pasakykite savo z-pulkui, kad „laimėjote“ karą. O „Juodosios jūros laivynas“ paprasčiausiai išplaukė“, – parašė jis tviteryje anglų ir rusų kalbomis.
Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.
Pagal jį jau leista eksportuoti daugiau kaip 9 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.
Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.
Apie sprendimą stabdyti savo dalyvavimą susitarime Maskva paskelbė kitą dieną po to, kai JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino Rusiją ir Ukrainą pratęsti tą susitarimą. JT vadovas taip pat paragino kitas šalis, daugiausia Vakaruose, paspartinti kliūčių, trukdančių Rusijos grūdų ir trąšų eksportui, pašalinimą.
A. Guterresas pabrėžė, kad būtina skubiai atnaujinti tarpininkaujant JT ir Turkijai liepą sudarytą susitarimą, kurio galiojimas baigiasi lapkričio 19 dieną, „siekiant prisidėti prie maisto saugumo visame pasaulyje ir sušvelninti kančias, kurias milijardai žmonių patiria dėl pasaulinės pragyvenimo išlaidų krizės“, sakė jo atstovas spaudai.
Rusų ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia yra sakęs, kad prieš Maskvai sėdant aptarti susitarimo atnaujinimą, „Rusijai reikia, kad jos grūdai ir trąšos būtų eksportuojami į pasaulinę rinką, o to niekada nebuvo nuo pat sutarties galiojimo pradžios“.
