Be to, TEA vertinimu, Rusijos vaidmuo pasaulinėje energetikos rinkoje artimiausią dešimtmetį ženkliai sumažės.
„Pvz., Rusijos dalis tarptautinėje gamtinių dujų prekyboje sumažės nuo esamų 30 proc. iki 10–15 proc. 2030 metais (dėl menkų investicijų, kurias stabdys taikomos ekonominės sankcijos, bei nepilno rinkų perorientavimo iš Europos į Aziją). Kitaip tariant, Rusija pati nusipjovė šaką, ant kurios sėdėjo.
Visgi Europai reikės nueiti nemažą kelią, nes 2020 metais iškastinis kuras ES šalyse sudarė net 71 proc. viso energijos suvartojimo (Lietuvoje – net 88 proc.)“, – rašė ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad įkvėpimo galima pasisemti iš Skandinavijos šalių, kur iškastinio kuro vartojama itin mažai. Tarkime, Norvegijoje – vos 29 proc. (daugiausiai gaminama hidroenergijos), Švedijoje – taip pat vos 29 proc. (daugiausiai gaminama hidroenergijos ir branduolinės energijos, o taip pat vėjo ir biokuro), Danijoje – 64 proc. (vėjo energijos dalis Danijoje per 20 metų išaugo nuo 5 proc. iki 25 proc.), Suomijoje – 49 proc. (daugiausiai gaminama branduolinės, hidroenergijos ir vėjo energijos).
