Joje vertinama bendra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ES, o viena dalis skirta Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams.
Šios bendrovės daugiausia veikia nekilnojamojo turto, statybos, viešbučių, finansų ir energetikos sektoriuose. Mažiausiai 1 400 iš 31 tūkst. įmonių priklauso 33 asmenims, kurių turtas neseniai buvo įšaldytas pagal ES sankcijas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Dokumente pažymima, kad kai kurie oligarchai gali slėpti savo nuosavybės arba kontrolės teises į įmones per tarpines bendroves, registruotas ne ES šalyse, arba per vietinius nominalius akcininkus.
Norint tinkamai įgyvendinti turto įšaldymą, reikėtų veiksmingai įgyvendinti tikrosios nuosavybės skaidrumo taisykles, sakoma jame.
Be to, Komisija pasisako už geresnį keitimąsi informacija ir „tinkamą“ nuo mokesčių institucijų nuslėpto turto nustatymą ir stebėseną.
„Fiktyvias bendroves galima palyginti lengvai sukurti, todėl jos ir toliau naudojamos šimtų milijonų eurų judėjimui per neskaidrius sandorius, – rašoma ataskaitoje. – Naudodamiesi fiktyviomis bendrovėmis nusikaltėliai gali nuslėpti lėšų kilmę ir paskirties vietą, be to, nuslepia tikrąjį operacijos naudos gavėją“.
Todėl minėtos lėšos gali būti naudojamos ir asmeninei naudai gauti, ir ištisoms šalims destabilizuoti, rašoma ataskaitoje.
„Taigi nešvarių pinigų srautų nušvietimas ne tik padeda ginti demokratiją ir ES piliečių saugumą, bet ir kovoti su autokratijų įtaka“, – teigiama joje.
