Tokia tad situacija – gerų specialistų visiems reikia“, – patikino Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro – TECHIN profesijos mokytojas pratarė Artūras Labakojis.
Mokymo sritis, kurioje jis „nardo“ jau dvylika metų – tai santechnikos bei šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) inžinerinių sistemų montavimas. Kadangi šios profesijos specialistų paklausa statybų rinkoje yra didžiulė, įmonės pačios jį susiranda, nes viliasi, kad taip prisišauks žingeidžių mokinių.
Koja kojon su technologijomis
Artūras – statybos inžinierius. 2007-aisiais pradėjęs dirbti tuomečiame Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre jis pirmiausia profesijos mokė dažytojus bei plytelių klojėjus. O tada, kai centre atsirado dar viena programa, A.Labakojo mokiniais tapo būsimi santechnikos ir inžinerinių ŠVOK sistemų montuotojai.
„Technologijos statybų sektoriuje sparčiai tobulėja, o tam, kad meistrai patikimai ir kokybiškai sumontuotų inžinerines sistemas, bazinių žinių neužtenka. Be to, kiekvienas tokių sistemų gamintojas turi savo specifiką, kurią reikia išmanyti“, – sakė Artūras.
Nors santechnikų bei ŠVOK sistemų montuotojų Lietuvoje yra nemažai, A.Labakojo patirtis liudija, kad jų kompetencija anaiptol nėra vienoda.
„Technologijos nuolat tobulėja, šiuo metu jos nebeišsiverčiama be programavimo.
Jeigu meistrai, kurie mokėsi prieš dešimtmetį, netobulėja – toliau nesimoko, nekaupia naujausių žinių, jie nebegeba atlikti šiuo metu reikalingų ir montavimo, ir sistemų subalansavimo darbų“, – kalbėjo Artūras.
Didelis specialistų poreikis
Kadangi įmonės, ieškodamos kvalifikuotų darbuotojų, prašymais užverčia ir mokymo centrus, kokį atsakymą jos išgirsta?
„Atsakome, kad bus praktikantų“, – patikino Artūras.
Lapkričio mėnesį 30 mokinių grupė, kurie į šią profesinio mokymo įstaigą įstojo per LAMA BPO – bendrojo priėmimo sistemą, laikys baigiamuosius egzaminus. Tad jie jau bus paruošti darbo rinkai.
Šiais mokslo metais pagal santechnikos bei ŠVOK sistemų profesinio mokymo modulines programas TECHIN centre mokslus pradėjo net 90 žmonių – suformuotos trys besimokančiųjų grupės.
„Praktika jiems prasidės kovą, tačiau jau dabar juos bus galima siųsti į įmones „pasimatuoti“ darbo vietų.
Be to, šiose trijose grupėse yra daug žmonių, kurie turi darbo patirties, bet jie yra arba savamoksliai, arba jų žinios jau paseno. Jiems trūksta kompetencijų, kurių reikia šiuolaikinių santechnikos bei ŠVOK sistemų montuotojams, ir jie nutarė jų įgyuti. Tai motyvuoti specialistai, jie nori dirbti ir užsidirbti“, – kalbėjo A.Labakojis.
Jis taip pat turi ir mokinių grupę, kurioje profesijos mokomasi pagal ŠVOK sistemų montuotojo pameistrystės mokymo programą. Tai – žmonės, kuriems tokius mokslus rekomendavo Užimtumo tarnyba.
„Mūsų centre pagal tam tikrą modulį pasimokoma teorijos bei įgyjama įgūdžių praktinio mokymo laboratorijose, o tada pameistriai tam tikrą laiką dirba įmonėje ir atlieka darbus, prižiūrint profesijos meistrui.
Vėliau vėl kimbama į teoriją mokytis kito modulio, ir vėl grįžtama į įmonę. Mokslui mūsų centre skiriama apie 30 proc. programos laiko, o kita dalis atitenka darbui įmonėje“, – paaiškino mokytojas.
Modelis – kaip Vokietijoje
TECHIN turi dvi – santechnikos bei ŠVOK sistemų montavimo pameistrystės mokymo programas.
Pasak A.Labakojo, pameistrystė – patrauklus profesijos mokymosi būdas. Profesijos besimokantys žmonės dažniausiai jau turi darbdavį – įmonę, su kuria yra sudaryta pameistrystės darbo sutartis.
O ir įmonės tokiu būdu išsiugdo kvalifikuotų darbuotojų – tokių, kurie jau žino, ką ir kokioje pozicijoje dirbs bei kokių žinių jiems reikia įgyti.
„Prieš kelerius metus teko būti komandiruotėje Vokietijoje, domėjomės, kaip joje organizuojamas dualinis mokymas.
Į profesinę mokyklą ateinantis mokytis žmogus jau žino, kur ir ką dirbs bei koks meistras jį įmonėje prižiūrės, kokių žinių jam reikia įgyti.
Tas pats jau yra ir pas mus, pavyzdžiui, žinodamas, kokiame pastate jam reikės montuoti kondicionierių – įrengti išorės bei vidaus blokus, pameistrys pas mus mokosi būtent tam darbui reikalingos teorijos bei įgyja patirties mokymo laboratorijoje. O tada, prižiūrimas įmonės meistro, imasi darbų“, – kalbėjo Artūras.
Anot jo, pameistrystė yra ypač patrauklus būdas įmonėms užsiauginti būsimų – kvalifikuotų, lojalių darbuotojų.
Televizijos laidas, skirtas pameistrystei, kviečiame peržiūrėti „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/channel/UCfyW8HAQ-iYnzvFY4ME_qgQ
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Valdymo koordinavimo centras. Projekto partneris – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
