„Šiemet per devynis mėnesius „uždirbome“ 1,6 mln. eurų nuostolio“, – neslėpė vandentvarkos įmonės „Šiaulių vandenys“ vadovas Jonas Matkevičius.
Nuo sausio iki rugsėjo už elektros energiją šiauliečių įmonė paklojo kone 1,8 mln. eurų, pernai per tą patį laiką – 440 tūkst. eurų. Gamtinėms dujoms per šį laiką jie turėjo atseikėti 418 tūkst. eurų, pernai per tą patį laiką – 122 tūkst. eurų.
„Iš Šiaulių sąvartyno gauname biodujų, nes procesams reikia ir jų. Už jas šiemet paklojome 373 tūkst. eurų, pernai – 119 tūkst. eurų.
Tuo metu nauji geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai mūsų įmonėje įsigaliojo tik nuo rugsėjo 1-osios – šiuo metu su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) jis sudaro 3,41 euro už kubinį metrą“, – išvardijo J.Matkevičius.
Anot jo, anksčiau, prieš trejus metus, kai įmonėms dar galiojo fiksuota elektros energijos kaina, ji sudarė 0,038 euro už kWh, tad Šiaulių vandentvarkininkai per metus už elektrą mokėdavo apie 260 tūkst. eurų. Dabar tam skirtos išlaidos padidėjo maždaug septynis kartus.
Smaugia biržos kainos
Anot J.Matkevičiaus, kone visose vandentvarkos įmonėse padėtis panaši – dauguma jų perka elektros energiją biržos kainomis.
„Kaina joje nuolat kinta, ir jeigu būtų tekę ją užfiksuoti tokią, kokią siūlė tiekėjai, ji būtų kosminė“, – tikino „Šiaulių vandenų“ vadovas.
Paprastai geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įkainis apskaičiuojamas pagal tam tikrą metodiką vertinant faktines įmonių sąnaudas.
„Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) duomenis pateikėme šių metų vasarį – jie atitiko tuometę padėtį. Bet kol procesas apsisuko ir įkainis buvo patvirtintas, situacija energijos rinkoje smarkiai pasikeitė.
Naujajame įkainyje elektros kaina sudaro 0,16 euro už kWh, o vidutinė jos kaina biržoje trečiąjį metų ketvirtį siekė 0,48 euro.
Užtat ir tikimės, kad Seimui priėmus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimus įmonės galės persvarstyti įkainius ir taip subalansuos pinigų srautus. Dabar mums labai trūksta apyvartinių lėšų“, – teigė J.Matkevičius.
Pagal šiuo metu galiojančią metodiką perskaičiuoti vandens bazines kainas leidžiama kartą per metus, bet kol VERT patvirtina įkainius, praeina dar kone metai.
Įstatymo projekte numatyta, kad 30 proc. pakilus arba nukritus energijos išteklių kainoms vandentvarkos įmonės galėtų nedelsdamos kreiptis į VERT, kuri perskaičiuotų įkainį atsižvelgdama į elektros ir dujų dedamąją.
Tiekėjas prarado licenciją
Pasak Alfredo Markvaldo, jo vadovaujamoje įmonėje „Šilutės vandenys“ padėtis nėra tokia tragiška kaip kitose šios srities įmonėse, mat ją pakoregavo vieno elektros energijos tiekėjo pasitraukimas iš rinkos.
„2021-ųjų lapkritį skelbėme elektros energijos tiekimo konkursą, jį laimėjo bendrovė „Inter RAO Lietuva“.
Sutartyje su šia įmone buvo fiksuota 0,08 euro už kWh kaina. Bet kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, VERT nutraukė tos įmonės licencijos galiojimą, nes ji tiekė rusišką elektros energiją.
Šiemet birželį turėjome iš naujo skelbti konkursą, jo sąlygose nurodėme, kad kaina bus fiksuojama porai metų. Jį laimėjo energijos tiekimo bendrovė „Enefit“, už kilovatvalandę vidutiniškai mokame 0,24 euro. Tad mums nėra taip blogai kaip įmonėms, kurios elektrą perka biržos kainomis“, – kalbėjo A.Markvaldas.
Tačiau, pasak jo, užfiksuota kaina vis tiek yra triskart didesnė nei prieš metus, o vandens tiekimo įkainyje, įsigaliojusiame liepos 1 dieną, elektros energijos dedamoji apskaičiuota pagal pernykščius duomenis.
Šiuo metu šilutiškiams kubinio metro geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas kainuoja 2,75 euro, įskaičius PVM. Taigi nuostolių neišvengia ir ši įmonė.
Grasina netiekti elektros
Vis dėlto dauguma strateginę reikšmę turinčių vandentvarkos įmonių pakibo ties finansine praraja. Brangi elektra joms tapo nepakeliama našta.
Įspėjimus, kad bus nutrauktas elektros tiekimas, jau gavo vandentvarkos bendrovės Pagėgių komunalinis ūkis, „Rokiškio vandenys“ ir „Kaišiadorių vandenys“.
Pastaroji įmonė prašė elektros tiekėjo atidėti kiek daugiau nei 165 tūkst. eurų skolą už liepą ir rugpjūtį, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas.
Elektros tiekimą bendrovei buvo numatyta nutraukti iš karto po Vėlinių. Pagalbos ranką ištiesė Kaišiadorių rajono savivaldybė, nusprendusi laiduoti už bendrovės paskolą, imamą apyvartinėms lėšoms.
Artimiausiu metu pasirašius su banku paskolos sutartį skola bus padengta ir laikinai įtampa atlėgs, bet tik iki tol, kol susikaups nauja skola.
Skolų apimtį rodo ir įmonės „Varėnos vandenys“ veiklos duomenys.
Šių metų sausį dzūkai už elektrą mokėjo 12,5 tūkst. eurų, rugpjūtį – 88,1 tūkst. eurų, o pačios bendrovės mėnesio pajamos siekia 103 tūkst. eurų.
Liepą ji paėmė 200 tūkst. eurų paskolą manydama, kad jos pinigais už elektrą galės mokėti iki sausio, bet paaiškėjo, jog tų lėšų pakaks tik 3 mėnesiams už elektrą, suvartotą iki rugsėjo pabaigos.
Bendrovės „Tauragės vandenys“ pagrindinės veiklos pajamos pernai buvo 3,3 mln. eurų, o sąnaudos – 3,29 mln. eurų.
Tačiau šįmet sausio–rugpjūčio mėnesiais ji gavo 2,18 mln. eurų pajamų, o sąnaudos sudarė 2,47 mln. eurų. Įmonės skolos padidėjo penkis kartus, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais.
Seniai laukia įstatymo pataisų
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius sakė, kad išeitis vienintelė – kuo greičiau pakeisti Geriamojo vandens įstatymą. To reikia, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos būtų perskaičiuojamos nuolat.
„Neturi atsitikti taip, kad specialios paskirties statusą turinčios įmonės tiesiog pritrūktų apyvartinių lėšų. Bet dabar seniai išsemti visi sąnaudų taupymo rezervai. Būtina priimti reikiamus, nors ir nepopuliarius, sprendimus – padidinti įkainius. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai buvo suderinti ir pateikti dar pavasarį, bet Seimas pavėlavo juos priimti. Belieka tikėtis, kad įstatymas bus priimtas nedelsiant“, – sakė asociacijos vadovas.
Prognozuojama, kad visos Lietuvos vandentvarkos įmonės 2022 metais dirbs nuostolingai. 2021 metais sektoriaus veikla buvo pelninga, gauta 5,5 mln. eurų ikimokestinio pelno.
Per metus vandentvarkos įmonės patiekia 130 mln. kubinių metrų vandens ir išvalo 172,4 mln. kubinių metrų nuotekų.
Sektoriuje dirba 4750 darbuotojų. Lietuvoje yra apie 70 vandentvarkos įmonių. Centralizuotai vanduo tiekiamas apie 2,3 mln. vartotojų.
